Basf A1 27 02 24 Basf 27 02 24 m1
Agropolitika
Valstybės kontrolė: ūkiai tikrinami per dažnai
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Valstybės kontrolės išvados patvirtino tai, dėl ko daug ūkininkų skundėsi ne kartą – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinimai neretai yra pertekliniai.

Šiandien Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje išklausytas Valstybės kontrolės atlikto audito „Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė“ ataskaita. Nors VMVT direktorės pareigas laikinai einanti Audronė Mikalauskienė su audito išvadomis sutiko, tačiau KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis kai kurias jų vadino niekinėmis.

67 puslapių audito, kuris apėmė 2019–2021 metus, ataskaitą KRK posėdyje pristatė vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Rasa Pupeikytė-Usačiova. Auditoriai vertino, ar valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė planuojama taip, kad užtikrintų maisto kokybę, saugą, gyvūnų sveikatą ir gerovę, taip pat ar prevencijos priemonėmis siekiama mažinti kontrolės (fizinių patikrinimų) poreikį.

Bioversija m7 2024 03 12

Audito išvadose teigiama, kad valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė, turinti saugoti vartotojus, gyvūnus ir aplinką nuo pavojingų veiksnių maisto ir veterinarijos srityse, nėra pakankamai efektyvi. Siekiant, kad patikrinimai būtų atliekami rizikingiausiuose subjektuose, nebūtų kuriama perteklinė administracinė našta verslui, o tarnybos ištekliai būtų naudojami optimaliai, būtina tobulinti kontrolės planavimo procesus, priežiūros veiksmus nukreipti į didesnės rizikos ūkio subjektus, daugiau dėmesio skirti prevencijos priemonėms.

Daugiausia atlikta neplaninių patikrinimų

Audito ataskaitoje kaip pagrindiniai išskiriami keli faktai. Vienas jų – ūkio subjektai tikrinami per dažnai: 29 proc. jų 2021 m. tikrinti 2–4 kartus, taip sukeliant jiems didelę administracinę naštą. Ūkių atranką patikrinimams atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri orientuojasi į ankstesniais metais nustatytų pažeidimų skaičių, bet ne į žalos pasireiškimo tikimybę ar mastą. 8 (iš 10) departamentuose 2020–2021 m. valstybinės kontrolės planų rengimo darbo grupėse dalyvavo inspektoriai, atliekantys ūkio subjektų tikrinimus, taip neužtikrindami skaidrumo ir nešališkumo principų.

Vidutiniškai 2 proc. visų patikrinimų veterinarijos srityje 2019–2021 m. sudarė didesnės rizikos ūkio subjektų tikrinimai, nors dauguma patikrinimų turėtų būti nukreipta į rizikingiausius (didesnės rizikos) subjektus. Vidutiniškai 45 proc. visų patikrinimų 2021 m. sudarė neplaniniai, nepagrįsti rizikos svarba.

Nors užsikrėtimų per maistą plintančiomis ligomis mažėja, tačiau 2021 m. Lietuva pagal salmoneliozės susirgimų skaičių tarp ES 27 valstybių užėmė 14 vietą, taip pat yra gyvūnų sveikatos ir gerovės užtikrinimo problemų. Kasmet daugėja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

Audito išvadose rašoma, kad valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė nepakankamai efektyvi. Todėl VMVT turėtų siekti taiklesnio kontrolės planavimo, kontrolę vykdyti reikėtų tikslingiau ir efektyviau, nes tarnybos priežiūros veikla nukreipta ne į didžiausios rizikos objektus.

Tarp auditorių rekomendacijų yra keli punktai ir dėl patikrinimų: daugiausia fizinių patikrinimų vykdyta ten, kur yra didžiausia žalos pasireiškimo tikimybė ir mastas; sprendimus dėl kontrolės veiksmų (patikrinimų ar kt.) grįsti atliktų patikrinimų ar nustatytų pažeidimų tendencijų analizės rezultatais, kad būtų taiklesni patikrinimai ir efektyviau naudojami ištekliai. Dėl didelio neplaninių patikrinimų skaičiaus ir tarnybos veiklos orientavimo ne į didesnės rizikos objektus, ištekliai naudojami nepakankamai efektyviai.

Žemės ūkio ministerijai valstybės kontrolieriai audito ataskaitoje rekomenduoja užtikrinti, kad tarnybos patikrinimai ūkiuose būtų efektyvūs ir reglamentuoti, siekiant sumažinti jiems administracinę naštą ir optimizuoti tarnybos išteklius. Siekiant, kad būtų teikiamos kokybiškos veterinarinės paslaugos, reikia įvertinti teisinio reglamentavimo pakeitimų poreikį.

Politikas išsakė kritikos audito išvadoms

Posėdžio klausęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teiravosi, ar neperlenkiama lazda kai kuriais klausimais, ypač dėl gyvūnų gerovės. „Ministerijos prašėme peržiūrėti sankcijas, kurios dėl nereikšmingų neatitikimų ūkiams skiriamos tokios, kad veda prie bankroto. Gavome atsakymą, kad jos turi būti žiaurios, jeigu norime užkardyti pažeidimus. Galbūt esate numatę peržiūrėti sankcijų dydžius?“ – laikinai VMVT vadovės pareigas einančios Audronės Mikalauskienės teiravosi J. Sviderskis.  

Tačiau ji atsakė, kad nuobaudos nedidelės ir neatgrasančios, o politiką dėl gyvūnų gerovės formuoja Aplinkos apsaugos ministerija.

KRK narys Juozas Baublys pasidžiaugė garsiai auditorės išsakytu teiginiu, kad žemdirbiai tikrinami per dažnai.

Kęstutis Mažeika svarstė, kad galbūt gerai, jog neplaniniai patikrinimai atliekami reaguojant į skundus. Pasak R. Pupeikytės-Usačiovos, skundų pasiteisina tik trečdalis, todėl juos reikėtų diferencijuoti pagal rizikingumą, galbūt pavyktų rasti kitų būdų nei fizinį neplaninį patikrinimą.  

KRK pirmininkas V. Pranckietis reziumuodamas vis dėlto kritikavo valstybės audito išvadas: „Nežinau, kaip gimsta tokios išvados, pavyzdžiui, kryptingai ir nuosekliai vykdyti prevenciją. Mano supratimu, tai niekinė išvada, nes prevencija vyksta ir kryptingai, ir nuosekliai, niekas negalėtų to paneigti. Tokie bendriniai pasakymai niekur nenuveda.“

Jis nesutinka ir su siūlymu tikrinti ne visus skundus, nes juos rūšiuoti būtų neteisinga. Abejonių kilo ir dėl išvados, kad ištekliai naudojami neefektyviai. Ką tuomet reikštų efektyviai? Kokiais skaičiais grindžiamas toks pasakymas išvadoje? Trūksta bendradarbiavimo – koks jis turi būti, kad būtų pakankamas?

Užapvalintos išvados gal ir gerai, bet ar jos prives prie kokio nors tikslo?“ – svarstė Seimo KRK pirmininkas, kuriam kai kurie klausimai priminė socialinę apklausą visuomenės nuomonei formuoti.

Komitetas vis dėlto priėmė protokolinį nutarimą VMVT atsižvelgti į audito pateiktas rekomendacijas, o Žemės ūkio ministerijai vertinti pateiktus pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo. „O toliau reikėtų diskutuoti ne tik iš tikrintojo, bet ir iš tikrinamojo pozicijų“, – pabrėžė V. Pranckietis.

Autorius: manoūkis.lt
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
    Visos apklausos