Vilnius. Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskij‘us teigia besitikintis, kad nemažai Ukrainos grūdų bus eksportuojama per Klaipėdos uostą.

Antradienį spaudos konferencijoje jis teigė esantis dėkingas lietuviams, kurie palaiko ne vien žodžiais, bet ir veiksmais.

Iki karo, anot jo, Ukraina eksportuodavo iki 5 mln. t grūdų per mėnesį, šiemet skaičiuojama, kad 50 mln. t reikės išvežti. Balandį šalis eksportavo per Dunojų, Rumunijos Konstancos uostą, taip pat per Vengriją, Lenkiją.

„Net jei pasieksime 1 mln. t per mėnesį, tai iš tikrųjų labai mažai“, – kalbėjo M. Solskij‘us. 

Anot jo, būtina ieškoti kitų kelių, nes Konstanca vasarą jau kraus Serbijos, Vengrijos ir Rumunijos derlių. Per Lenkijos uostus iki šiol paprastai būdavo eksportuojama 1 mln. t grūdų per metus, tad norima, kad į eksportą įsitrauktų ir Lietuvos bei Latvijos uostai.

„Matome, kad Klaipėda ir Latvijos uostai gali eksportuoti labai daug“, – teigė ministras, patikslindamas, kad konkretus kiekis priklausys nuo to, kaip pavyks išspręsti transportavimo klausimus.

Pagrindine problema išlieka geležinkelio vėžių skirtumai: Ukrainoje, Lietuvoje ir Latvijoje vėžė platesnė, Lenkijoje – siauresnė. Tačiau šalių atstovai dirba ties šiuo klausimu, tad tikimasi rasti sprendimus.

„Šiandien turime 20 mln. t nuo pernai likusių grūdų, kuriuos reikia išvežti. Per kovą išvežėme tik 200 tūkst. tonų. (...) Jei karas artimiausiu metu nesibaigs ir uostai nebus deblokuoti, susidursime su problema – neturėsime kur saugoti naujo derliaus, nes visose saugyklose bus pernykštis“, – apie būtinybę ieškoti naujų eksporto kelių kalbėjo M. Solskij‘us.

Jis teigė, kad per Lietuvą planuojama gabenti ne tik grūdus, bet ir kitas žemės ūkio kultūras, anksčiau eksportuotas per Juodosios jūros uostus. M. Solskij‘aus teigimu, Lietuvoje yra puikios techninės galimybės, gerai organizuota infrastruktūra, o „verslas pasiruošęs gerai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, kad tai netrukdys mūsų šalies ūkininkų derliaus išvežti, nes Ukrainos grūdams galima naudoti anksčiau trąšų krovai naudotą Klaipėdos uosto infrastruktūrą. 

„Gerai yra tai, kad didžioji dalis infrastruktūros gali būti naudojama ta, kuri naudota trąšoms perkrauti, nes tai yra tas pats birusis krovinys (...) Uostas pasirengęs, jam naudinga tokį krovinį turėti. Bėda – atgabenti sausumos transportu. Dėl to kalbamės ir kalbėsimės“, – sakė K. Navickas.

Anot jo, dar neaišku, kada galėtų pajudėti bandomasis krovinys, tačiau numatomas jo dydis – apie 2 tūkst. tonų. K. Navicko teigimu, svarstoma, kad dalį iš Ukrainos į Lietuvą atvyksiančių vagonų galima panaudoti trąšoms į Ukrainą transportuoti. 

Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras M. Solskij‘us priminė ir jo šalies norą prisijungti prie Europos Sąjungos bei teigė, kad jo susitikimas su ES žemės ūkio komisaru Januszʼu Wojciechowskiʼu (Janušu Voiciechovskiu) vyks būtent Vilniuje.

***

Antradienį popiet LTG atstovas Mantas Dubauskas pranešė, kad „Lietuvos geležinkelių“ bandomasis traukinys iš Lietuvos išvyks jau trečiadienį. „Traukinys išbandys maršrutą ir iš Ukrainos atgabens konteinerius su įvairiomis prekėmis“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Anot jo, traukinys iš Ukrainos važiuos per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties. 

***

Ukrainos ir Lietuvos žemės ūkio ministrai grūdų eksporto galimybes aptarė ir su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Po jo M. Skuodis taip pat tikino, kad kartu ieškoma optimalių sprendimų, kaip dalį krovinių iš Ukrainos eksportuoti per Klaipėdos uostą.

Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime, Ukrainos partneriams pasiūlytas maršrutas eina nuo Medykos terminalo (Lenkijos ir Ukrainos pasienyje) iki Klaipėdos uosto Lietuvoje.

AB „Lietuvos geležinkelių“ teigimu, Medykoje esantys du terminalai šiuo metu pajėgūs praleisti po vieną traukinį per dieną. Esant tokiam pralaidumui, per metus galima būtų vežti apie 1 mln. tonų grūdų. Jeigu nebūtų jokių apribojimų Lenkijoje, jau šiandien „Lietuvos geležinkelių“ turimi pajėgumai leistų gabenti dvigubai didesnį kiekį, o artimiausiu metu pajėgumą būtų galima padidinti daugiau nei iki 3 mln. tonų grūdų per metus.

Ministro M. Skuodžio teigimu, siekiant įveikti krovinių pristatymo iššūkius, su Lenkijos infrastruktūros valdytoju sutarta, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio stotis prie Trakiškių galėtų dirbti visą parą.

Pernai Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, užpernai – 4,6 mln. tonų. „LTG Cargo“ 2021 m. vežė apie 2,4 mln. tonų grūdų. Iš jų vietiniai gabenimai sudarė apie 1,8 mln. tonų.