Vilnius. Ūkiai teigia vėl susiduriantys su atliekų tvarkymo ir apmokestinimo problemomis. Žemės ūkio ministras ir aplinkos viceministras sutaria – savivaldybių fantazijos polėkis renkant mokesčius peržengė ribas.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikino manęs, kad ūkių atliekų tvarkymo ir apmokestinimo problema buvo išspręsta dar prieš keletą metų perkėlus ES Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

„Ten aiškiai pasakyta, kad žemės ūkis nėra komunalinių atliekų turėtojas. Kas yra logiška, nes kokias komunalines, buitines atliekas gali generuoti šieno ar šiaudų daržinė, grūdų sandėlis“, – kalbėjo I. Hofmanas, primindamas, kad daugiausia komunalinių atliekų susidaro pas žmonės.

Įgyvendinant Direktyvos nuostatas, parengtas ir Vyriausybės nutarimas. Tad žemės ūkiui problemų lyg ir nebeturėjo kilti, vis dėlto, anot jo, šiemet Žemės ūkio ministerijai gavus Kauno r. ūkininkų sąskaitas už komunalines atliekas buvo sunku patikėti skaičiais.

„Pradėjome aiškintis, kodėl prasilenkia teisės aktai, kodėl skaičiuojama“, – sakė žemės ūkio ministras.

Negali apmokestinti pagal vieną – apmokestina pagal kitą

Anot jo, paaiškėjo, kad nors pagal Vyriausybės nutarimo nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių patvirtinimo“ vieną punktą savivaldybės to mokesčio taikyti neturėtų, pritaiko pagal kitą.

Savivaldybės apmokestina kintamąją dalį, kuri priklauso nuo konkrečios paslaugos – atliekų surinkimo ir tvarkymo – ir pastoviąją dalį, kuri nustatoma paskirstant pastoviąsias sąnaudas.

Minėto nutarimo 18 punktas sako, kad įmokos pastovioji dedamoji nustatoma paskirstant pastoviąsias sąnaudas kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams tik pagal vieną iš nurodytų kriterijų pasirinktinai.

Pasak žemės ūkio ministro, 18.1 punktas numato, kaip tai turėtų būti taikoma pagal bendrą plotą ir nurodoma, kam netaikoma: patalpoms, skirtoms gyvuliams, paukščiams auginti, žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams ir pan.

„Bet 18.2 punktas sako, kad gali būti taikoma objektams pagal jų paskirtį (...) Pasirodo, savivaldybėse dirba labai kūrybingi žmonės: jie naudojasi 18. 2 punktu ir taiko (mokestį ūkininkams – red. past.) pagal paskirtį.

Pagal plotą negalima – pasirenka pagal paskirtį. Tačiau pastatus išdiferencijuoja įvertindami plotą arba, kitaip sakant, rinkliavos dydį nustato tam tikros paskirties pastatams, objektams pagal plotą“, – situaciją aiškino I. Hofmanas.

Pasak jo, norint problemą išspręsti, siūloma keisti Vyriausybės nutarimą ir tą patį pastatų sąrašą, kuris yra prie 18.1 punkto, pakartoti prie 18.2 punkto.

„Tikiuosi, Vyriausybėje pavyks gauti pritarimą šiam pakeitimui ir išspręsime problemą visiems laikams“, – sakė žemės ūkio ministras.

Stebina taisyklių interpretavimas

Savivaldybių komunalinių surinkimo ir tvarkymo rinkliavos interpretacijomis stebėjosi ir aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.

„Matyt, kad iš tiesų savivaldybės stebina (...) savo fantazija, kaip gali interpretuoti Vyriausybės nustatytas taisykles“, – kalbėjo viceministras, sutikdamas, kad problema rimta.

Vis dėlto jis teigė, kad, matyt, verta į problemą žvelgti plačiau ir sistemiškiau, nes gali kilti problemų ir kituose sektoriuose.

„Bijau, kad savivaldybės, jeigu neapribosime jų fantazijos, iš tiesų ras kitą apmokestinimo būdą. Pavyzdžiui, apmokestins pagal darbuotojų skaičių pagal punktą 18.3“, – sakė T. Vaitkevičius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kalbama ne apie visas savivaldybes – tikrai yra ir gerų pavyzdžių, kai apmokestinama pagal įstatymo ir taisyklių logiką, tačiau kai kuriose savivaldybėse, matyt, reikalingas Vyriausybės atstovų dėmesys ir vertinimas, kaip tos taisyklės taikomos.

„Nekalbame apie teisinio reguliavimo problematiką. Kalbame apie tai, kaip savivaldybės naudojasi turimu savarankiškumu, nustatydamos rinkliavas. Tokias fantazijas ir polėkius, matyt, tikrai reikia riboti. Tam įstatyme nustatyti mechanizmai“, – teigė T. Vaitkevičius.

Problemų yra ne viename rajone

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pasakojo, kad jų rajone rekordinė sąskaita siekė 6 958 Eur už 254 kv. m. sandėlį. Pradėjus aiškintis, gilintis, kreipiantis į atliekų tvarkymo centro vadovybę, paaiškėjo, kad sąskaita išrašyta klaidingai ir galiausiai mokėtina suma sumažėjo šimtu kartų – iki 64 eurų.

„Pažadėta, kad visiems ūkininkams Kauno rajone bus perskaičiuota, išvengiant klaidų. Girdžiu, kad pavieniai ūkininkai to dar nesulaukė, tad faktas, jog problema išliko“, – kalbėjo M. Maciulevičius, teigdamas, kad I. Hofmano pasiūlytas būdas yra labai geras, tačiau problemų yra ir su Registrų centro įrašais.

Pasak jo, sąskaitas išrašančios institucijos teigia, kad joms yra labai sunku atskirti, kurios patalpos susijusios su žemės ūkiu. „Gal paprasčiausiai būtų sukurti tam tikrą komisiją, kuri ir nustatytų ūkio lygmeniu esančius pastatus ir kur jie naudojami, (...) nes bendros tvarkos pagal visas registracijos formas tikrai neaprašysime, vieno bendro modelio tikrai nepadarysime“, – sakė M. Maciulevičius.

Panašu, kad problemų yra ne viename rajone. Pasvalio r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė teigė, kad savivaldybės vis bando rasti pretekstą, kaip ūkininkus apmokestinti ir kintamąja dalimi.

Anot L. Židonienės, jų rajone yra vis dar galiojantis senas įsakymas su nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu. „Jie vis dar tuo vadovaujasi ir, manau, tuo piktnaudžiauja ir daugiau savivaldybių. Skaitome, suprantame, aiškiname, bet jie kraipo pečiais ir sako, kad vadovaujasi įsakymu, nors jis yra žemiau nei įstatymas“, – pasakojo Pasvalio r. ūkininkų sąjungos vadovė.

Ji taip pat teigė, kad pranešimai rašomi į priekį, nors pagal sutartį gyventojai turėtų mokėti pagal faktiškai išvežtą kiekį. 

Pastabų dėl komunalinių atliekų tvarkymo bei apmokestinimo turėjo ir Kupiškio r. kiaulininkystės įmonės „Kupiškio akmenlita“ vadovas.

Prireikus nuostatas perkels į Atliekų įstatymą

Apibendrindamas diskusiją I. Hofmanas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija pritaria tam, kad už atliekas sektorius turi susimokėti.

„Susitarta, kad bus galimi du variantai, kaip ūkio subjektas mokėtų už atliekas: už turimus konteinerius pagal jų ištuštinimo dažnį (faktinį atliekų kiekį) arba pagal ūkyje dirbančių darbuotojų skaičių.

Manau, žemdirbių bendruomenė pritars didžiąja dalimi, kad jeigu atliekų ūkyje susidaro, jos turi būti surenkamos ir už jas turi būti sumokama. (...) Teisingiausias būdas – mokėti už faktinį susidarančių atliekų kiekį, o ne už galintį susidaryti“, – teigė I. Hofmanas.

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, nors atrodo, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų požiūris sutampa ir, greičiausiai, bus sutarimas keičiant Vyriausybės nutarimą, tačiau Komitetas ketina stebėti situaciją ir prireikus koreguos teisės aktus.

„Jeigu savivaldybės piktnaudžiaus, nesilaikys to nutarimo arba ieškos būdų, kaip interpretuojant pasinaudoti kitomis skaičiavimo metodikos eilutėmis, kas buvo iki šiol, pasiliekame teisę rudenį teikti įstatymo projektą, kad Vyriausybės nutarimas būtų perkeltas į Atliekų įstatymą su labai konkrečiai apibrėžtomis metodikomis“, – diskusiją užbaigė K. Mažeika.