Vilnius. Politikams susirūpinus žvyrkelių asfaltavimu, ūkininkai primena, kad projektuojant ir tvarkant kaimo vietovių kelius, pamirštama, jog jais turi važiuoti ir žemdirbių technika.

Anot jų, kai kur inžineriniai įrenginiai ir saugumo salelės laužo brangią žemės ūkio techniką, o kai kur tampa tiesiog neįveikiama kliūtimi.

Seimui gegužės pabaigoje priėmus rezoliuciją „Dėl žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programos“, klausimas aptartas ir parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Posėdyje dalyvavęs susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas informavo, kad iki 2024 m. ketinama užbaigti asfaltuoti 458 km valstybinės reikšmės žvyrkelių (šiais metais – 163 km). Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, šiuo metu renkami duomenys dėl galimybės dalį valstybinės reikšmės kelių perduoti savivaldybių žiniai, laukiama informacijos, kokius kelius savivaldybės norėtų perduoti LAKD.

Anot R. Lipkevičiaus, tokia informacija leistų efektyviau planuoti žvyrkelių asfaltavimui skirtų lėšų panaudojimą, kadangi savivaldybės geriau žino apie jų teritorijoje esančių kelių teikiamą naudą. Žinant, kad kai kurioms savivaldybėms trūksta išteklių kelių tvarkymui, joms būtų perduodami tik sutvarkyti keliai.

Diskutuojant apie kelių būklę ir jų tvarkymo prioritetus, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kaimo vietovėse keliai – tarsi arterijos, užtikrinančios gyvenimą. Vis dėlto jas tvarkant kyla ne tik džiugesys dėl gerėjančios padėties, bet ir rūpestis, nes neatsižvelgiama į ūkininkų jau ne kartą išsakytas pastabas.

„Pastoviai susiduriame su problema, kad projektuojant kelius neatsižvelgiama į situaciją ir jais tampa nebeįmanoma pravažiuoti su žemės ūkio technika. Kreiptasi ne kartą. Gauti atsakymai, kad svarbu užtikrinti saugumą, inžineriniai įrenginiai, saugumo salelės daromi tam, kad būtų sulėtintas eismas ir užtikrinamas saugumas. Bet apvažiuoti tas saleles (su žemės ūkio technika, - red.) jų nesugadinant tampa nebeįmanoma. Kai kur tai pavyko išspręsti jau po atliktų darbų, pertvarkant, iš naujo investuojant, bet projektuojant naujus kelius vėl matome, kad į problemą neatsižvelgiama“, - kalbėjo LŪS vadovas, prašydamas sisteminių sprendimų.

Dar viena žemdirbių keliama problema – nuovažų į privačius žemės sklypus formavimas. Pasak R. Juknevičiaus, šiuo atveju turėtų derintis dvi institucijos – Automobilių kelių direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba. „Sutinkama, kad nuovažų į kiekvieną sklypą neturėtų būti, bet jei yra nuovaža, nuo jos turėtų būti garantuotas patekimas į visus sklypus. Dabar turime situaciją, kai yra nuovaža į vieną iš sklypų, kyla konfliktai tarp kaimynų, važiuojama į sklypus per kažkieno privačią nuosavybę“, - sakė LŪS pirmininkas.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis dėl nuovažų siūlė jau projektuojant kelius aktyviau diskutuoti su bendruomenėmis ir žiūrėti lanksčiau. Jis taip pat teiravosi apie galimybę ūkininkams nuovažas į savo sklypus finansuoti savo lėšomis.

Susisiekimo viceministro teigimu, nuovažų problema jiems yra žinoma. „Kiek mes domėjomės, daugeliu atvejų nuovažos nelegalios, pasidariusios savaime ir kai daromas žvyrkelio asfaltavimo projektas, tos nuovažos, kurių nėra jokiuose dokumentuose – jų nebūna“, - kalbėjo J. Skačkauskas.

Jam antrindamas R. Lipkevičius kalbėjo, kad iš tiesų nuovažų reglamentavimas yra gana griežtas, jos tvarkomos ten, kur jos buvo ir yra įregistruotos arba ten, kur yra žemėtvarkiniai koridoriai, ar numatytos planuose vietinės reikšmės gatvės, arba yra išlaikytas atstumas tarp nuovažų ne mažesnis kaip 100 m. 

„Tokiais atvejais, kai nuovažas galima įrengti – nėra jokių kliūčių ūkininkams, susiderinus su Kelių direkcija, jas įsirengti savo lėšomis. Tokia galimybė ir dabar yra“, - kalbėjo LAKD vadovas.

Jis taip pat priminė, kad dažnu atveju yra numatytas ir vietinės reikšmės kelių tinklas, tad ir savivaldybės turėtų prisidėti ir ten, kur yra numatytas susisiekimas vietiniais keliais, investuoti ir tą tinklą plėtoti, „tada tų nuovažų klausimas automatiškai sumažėtų“.

Nuovažų klausimas nagrinėjamas ir sudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupė, tad, pasak R. Lipkevičiaus, artimiausiu metu tikimasi gauti ir jos pasiūlymus šiuo klausimu, tikėtina, kad bus inicijuota norminių aktų peržiūra.

MŪ, LRS inf.