Vilnius. Nors nuo gegužės vidurio visą tręšiamųjų produktų rinkos kontrolę turi vykdyti Valstybinė augalininkystės tarnyba, tiek jos, tiek Žemės ūkio ministerijos atstovai teigia, kad šiai įstaigos funkcijai trūksta lėšų.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams priminė, kad dar priimant tokį Vyriausybės nutarimą jis buvo atkreipęs dėmesį, jog rinkos priežiūrai ir kontrolės vykdymui VAT stigs lėšų – likusiam šių metų laikotarpiui finansavimas kontrolės užtikrinimui nenumatytas. Kitiems metams, ŽŪM skaičiavimu, reiktų 320 tūkst. eurų, po pradinių derybų, ministerijos prašoma suma preliminariai yra įtraukta į kitų metų biudžetą.

„Tikimės, kad kitų metų biudžete bus numatyta, bet yra ir šie metai, kai reikia įgyvendinti įstatymo nuostatas. Ieškome rezervų, bet būkime atviri ir kalbėkime tiesiai - pilna apimtimi būtent šių funkcijų šiemet nepavyks įgyvendinti“, - kalbėjo E. Gustas, teigdamas, kad dabar finansavimo bus ieškoma bent minimalių funkcijų įgyvendinimui.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas kalbėjo, kad turimi tarnybos postai yra apkrauti dabartiniu darbu, tad naujoms funkcijoms reiks papildomų pajėgų. Tiek jis, tiek viceministras nuogąstavo, kad be išteklių kontrolės užtikrinimui, lėšų gali prireikti ir neatitinkančių kokybės reikalavimų siuntų sunaikinimui. Nors įstatymu numatyta, kad tai turėtų būti tiekėjo atsakomybė, tačiau nesant galimybės tai padaryti, jas sunaikinti turi Augalininkystės tarnyba savo lėšomis, o įstaigos praktika augalų apsaugos produktų srityje rodo, kad tokių atvejų vis pasitaiko.

Tai, kad tręšiamųjų produktų kontrolė yra būtina parlamentarams teigė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas. Jis išsakė abejones dėl tiekiamų trąšų kokybės, pasakodamas apie LGAA savo iniciatyva atliktus patikrinimus. „Atrodo ne kaip, pilkosios zonos yra nemažai. Mūsų atlikti tyrimai iškėlė diskusijas, tema neuždaryta iki šiol, mastas yra pakankamai didelis, tonažai milžiniški. Ten tikrai yra ką tirti. (...) Šiemet visai žemdirbių grupei buvo pritaikyti kelis kartus didesni mokesčiai ir mes, turbūt, prašome teisėtai užtikrinti šitą funkciją ir apsaugoti žemdirbius. Jei šį pusmetį nebus nieko daroma, tai reikia pagalvoti, kad didžioji dalis trąšų yra perkama iš rudens. Reiškia, dar vieną sezoną mes prarandame“, - VAT priskirtų funkcijų aktualumą ir būtinybę pradėti veikti nedelsiant akcentavo I. Jankauskas.

„Pagrindinis pažeidimas – mažesnis kiekis veikliosios medžiagos. Kai tu statai savo technologiją, tikiesi, kad prie tam tikros veikliosios medžiagos gausi tam tikrą ekonominį rezultatą“, - apie galimą grėsmę žemdirbiams patirti nuostolius kalbėjo I. Jankauskas. Jam antrindamas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pasakojo ir apie jo praktikoje pasitaikiusius trąšų pakuotės svorio neatitikimus.

Apibendrindamas temą VAT vadovas S. Fedotovas patikino, kad bent minimalių priemonių yra imamasi, o platesniam veikimui bus laukiama finansavimo. „Pasienyje pradėjome bent dokumentiškai žiūrėti, kas vyksta: kokios trąšos yra įvežamos, kokie kiekiai, kas tie vežėjai, kokia dokumentacija ir jų atitikimas įstatymui. Rudeniop planuojame pradėti tikrinti pas naudotojus, kaip jie naudoja trąšas pagal galiojančias taisykles ir laukiame to finansavimo, kad galėtume pradėti laboratorinius tyrimus“, - sakė S. Fedotovas.

VAT yra įpareigota prižiūrėti trąšų rinką pagal šių metų pradžioje Seimo priimto Tręšiamųjų produktų įstatymo nuostatas. Įstatyme numatyta, kad į Lietuvos rinką gali patekti tik tam tikrus kokybės reikalavimus atitinkančios ne Europos Sąjungoje (ES) teritorijoje pagamintos trąšos, kurios įtrauktos į Identifikavimo sąrašą. Pastarąjį tvirtins žemės ūkio ministras. Taip pat yra numatytos baudos už šio įstatymo pažeidimus.

MŪ inf.