Akademija (Kauno r.). Seimo pavasario sesijai bus teikiamas Melioracijos įstatymo projektas. Esminius pasiūlymus ūkininkams pristatė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.

Žemės ūkio ministerija tikisi, kad priėmus įstatymą, pavyks per 15 metų iš esmės sutvarkyti melioracijos sistemą. Šiuo metu ministerija tobulina įstatymo projektą, atsižvelgusi į gautus pasiūlymus ir pastabas, o naująjį projekto variantą pateiks viešoms diskusijoms.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje dalyvavęs viceministras E. Gustas kalbėjo apie tai, kad nepriėmus naujo įstatymo ir nepakeitus melioracijos ūkio reglamentavimo, kyla reali grėsmė, kad melioracijos statinių sistemos ateityje nebefunkcionuos, nes melioracijos statinių priežiūra dėl lėšų stygiaus yra prasta, nevykdoma melioracijos statinių rekonstrukcija. Lėšų vos užtenka priežiūros ir remonto darbams, didėja melioracijos statinių nusidėvėjimas.

Vien valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti reikėtų 572 mln. eurų, o papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis – apie 12 mln. eurų kasmet per artimiausius 15 metų.

Įstatymo projekte siūloma apibrėžti subjektų atsakomybę melioracijos srityje, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus rangovams, reglamentuoti drenažo rinktuvų nuosavybės teisės perdavimą žemės sklypų savininkams (savininkui priklausytų visi jo žemėje esantys drenažo rinktuvai), nustatyti pareigą žemės sklypų savininkams prižiūrėti melioracijos griovių šlaitus su galimybe gauti finansavimą, nustatyti atsakomybę už melioracijos statinių nepriežiūrą ir pažeidimus įrengiant juos.

Valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti siūloma įsteigti Melioracijos fondą, kurio veiklą koordinuotų Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras. Siūloma keletas šio fondo finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už valstybinės žemės nuomą, taip pat paskolos, kurioms iki 100 proc. garantijas suteiktų Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Rekonstravimo projektai būtų įgyvendinami per savivaldybes, papildomai pasitelkus ES finansinę paramą.

Žemės savininkams priklausančių melioracijos sistemos įrenginių rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų finansavimas (įskaitant valstybei priklausančių melioracijos statinių šlaitų priežiūrą) būtų finansuojamas ES paramos ir privačiomis lėšomis, pasinaudojant Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantuotomis paskolomis (garantija – iki 80 proc.).

Pasak E. Gusto, užtikrinus reikiamą finansavimą ir sukūrus melioracijos fondą, tikėtina, kad bus rekonstruota dauguma valstybei priklausančių statinių. Antra, bus sudarytos teisinės prielaidos savivaldybėms ir žemės sklypų savininkams tvarkyti melioracijos statinius ES paramos lėšomis bei gauti valstybės garantuotus kreditus melioracijos statiniams tvarkyti.

Viceministras atkreipė dėmesį, kad parama melioracijos griovių šlaitų priežiūrai naudojasi tik 4 tūkst. savininkų iš 20 tūkst., kurie tokią teisę turi. Tam įtakos turi nepakankamas paramos dydis (už nupjautą ir išvežtą žolę mokama 155 Eur/ha parama, o jei žolė paliekama – 141 Eur/ha). Ministerijoje nurodyta peržiūrėti darbų įkainius, atsižvelgiant į rinkos kainas, todėl kitąmet parama turėtų būti didesnė.

Viceministras kalbėjo ir apie tai, jog būtina grąžinti kaimo plėtros paramos priemonę, skirtą ne pelno investicijoms, kurios lėšas galima buvo naudoti ir melioracijos griovių tvarkymui.

Įstatymo projekte įrašyta, kad visi sureguliuotieji upeliai turi būti tvarkomi kaip melioracijos grioviai, tačiau esama abejonių, ar pavyks šiuo klausimu galutinai susitarti su Aplinkos ministerija.

„Projektas lieka derybiniu, nes suinteresuotųjų šalių – savivaldybių, Finansų ministerijos, savininkų, interesai skiriasi. Juos suderinti nėra lengva, tačiau būtina, kitaip melioracijos laukia katastrofa“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.

MŪ inf.