Smulkiesiems ūkininkams siūlo bedarbio statusą
2019-05-14
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių valda ar ūkis yra mažesni už 4 ekonominio dydžio vienetus, siūloma suteikti bedarbio statusą.

Socialinių reikalų ir darbo komitete pritarta Seimo narių Rimantės Šalaševičiūtės ir Algirdo Butkevičiaus Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, pagal kurį bedarbio statusas būtų suteikiamas asmenims, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą, jei žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį (nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.) bus mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV).

Šiuo metu individualią žemės ūkio veiklą vykdantys darbingo amžiaus asmenys, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas ar dažniausiai dirbamą kitą darbą ir mokamas socialinio draudimo įmokas, netekę darbo, galimybės naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis iš esmės neturi, nurodoma Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro pranešime.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Istorija, kokių daug

Klaipėdietė B. S., kuriai šiemet sueina 57 metai, dėl darbovietės reorganizavimo neteko darbo. Nepaisant to, kad turi 27 metų darbo stažą, mokėjo valstybei mokesčius, užaugino du vaikus, jai nesuteikta teisė į bedarbės statusą. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymą ji neatitinka bedarbio statuso, nes turi 1,07 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Klaipėdietės teigimu, žemės sklypą miško apsuptyje, Šilutės rajone, ji pirko 2009 m. ne žemės ūkio veiklos vykdymui, o poilsiui. Žemės vertė maža, nes dirvožemis smėlingas. Tad, netekusi darbo, turėdama žemės sklypą, ji praranda socialines garantijas, nors mokesčius mokėjo 27 metus. Į tokią situaciją patekusių piliečių yra ne vienas ir ne du.

Moteris kreipėsi į Seimą, keldama klausimą, ar kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis vos 1 ha žemės ūkio paskirties sklypą, gauna pajamų iš jo ir gali išgyventi? Jos manymu, sumokėti mokesčiai turi užtikrinti teisę į socialines garantijas netekus darbo, o dabartinė situacija paprasčiausiai verčia kaimo žmones parduoti savo žemės sklypus.

Užimtumo įstatymo pakeitimo iniciatorių teigimu, klausimą būtina spręsti, nes socialinio draudimo įmokas mokėjęs asmuo, netekęs darbo, lieka ,,nubaustas“ už įregistruotą žemės ūkio valdą, iš kurios realiai pajamų gali ir nebūti. Kartu jis netenka galimybės dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir taip greičiau integruotis į darbo rinką.

Teisininkų abejonės

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad dėl siūlomų pataisų kiltų neaiškumas, kaip turėtų būti traktuojami tie asmenys, kurie būtų įregistravę ūkinius gyvūnus, tačiau nevykdytų individualios žemės ūkio veiklos. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone, ūkinius gyvūnus įregistravę asmenys bus traktuojami, kaip vykdantys individualią žemės ūkio veiklą.

Teisės departamentas pastebi, kad 4 EDV kriterijus reiškia, jog siūlomos pataisos galiotų valdoms ir ūkiams, kurių metinis standartinis gamybinis pelnas yra ne didesnis kaip 4800 Eur. Toks, pavyzdžiui, yra ūkis, kuriame laikoma iki 11 melžiamų karvių, arba iki 32 mėsinių galvijų, arba auginantis iki 17 ha kviečių, arba auginantis iki 6 ha bulvių, arba per vienerius metus gaunantis pajamų iš paslaugų žemės ūkio teikimui už ne didesnę nei 8687 Eur sumą.

Teisininkai dalijasi abejonėmis, ar projekto nuostatos, suteikiančios bedarbio statusą asmeniui, vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra iki 4 EDV, nepažeis užimtumo rėmimo sistemos pagrindų ir efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.

Įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, asmuo įgyja teisę kreiptis paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. Tokiu atveju asmuo turėtų teisę gauti ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir tiesiogines išmokas.

Siūlo tobulinti

Vyriausybė Žymėiš esmės pritaria Užimtumo įstatymo pakeitimui, tačiau siūlo jį tobulinti.Žymė Vyriausybės pastabose nurodoma, kad vieno mėnesio standartinis gamybinis pelnas (200 Eur) yra mažesnis už minimalių vartojimo poreikių dydį (251 Eur), apskaičiuotą 2019 metams, todėl siūlo pakeisti nurodytą EDV ribą ir nustatyti, kad bedarbio statusas būtų suteikiamas asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis už 2 EDV.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiai Vyriausybės pastabai nepritarė, palikdamas 4 EDV kartelę.

Anot Vyriausybės, siūlomas teisinis reguliavimas papildomai pareikalautų apie 6 mln. Eur, o įstatymo projekto nuostatomis pasinaudotų apie 5,3 tūkst. asmenų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai