Vilnius. Seime pasirodė iniciatyvos ir teisės aktų pataisos, kuriomis siekiama uždrausti laikyti gyvūnus dėl kailių. Tuo tarpu augintojai teigia, kad apranga iš natūralių medžiagų – tvarus pasirinkimas.

Seimo narė Aistė Gedvilienė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos.

Komiteto vadovė argumentuoja, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Kaip pažymima pataisų aiškinamajame rašte, kailinių žvėrelių augintojams  būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti, skiriamos kompensacijos. Seimo narės pateikiamas duomenimis, kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.

Kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje.

Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog Šveicarijoje bei Vokietijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnų auginti dėl kailio šiose šalyse finansiškai neapsimoka. 

„Uždraudus ūkiuose (fermose) kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje“, – teigia iniciatorė.

Reaguodami į tokią iniciatyvą Lietuvos žvėrelių augintojai antradienį prie Seimo atgabeno porą karučių su kompostu ir poliesterio drabužių atliekomis, teigdami parlamentarams ir visuomenei, kad natūralios medžiagos, jų teigimu, puikiai suyra dirvožemyje, o kalnai sintetinių drabužių ilgus amžius dūlės sąvartynuose.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos narių teigimu, tereiktų paprasto eksperimento - užkasti į žemę kailinius bei seną sintetinę striukę. Anot jų, po penkerių metų kailis bus suiręs, o striukė - praktiškai ne. 

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša teigia, kad jų veikla - žiedinės ekonomikos dalis, o natūralus kailis - tvari, ilgalaikė, kompostuojama medžiaga. „Gyvūnus auginame pagal mokslu įrodytus gyvūnų gerovės reikalavimus. Pavargome nuo ilgų aiškinimų apie  eksporto pajamas ir gerai apmokamas darbo vietas. Jei šiam Seimui rūpi aplinkosauga ir žmogaus pasirinkimo laisvė, į veganų siūlymus drausti kailininkystę Lietuvoje parlamentarai pažvelgs racionaliai, kritiškai“- sako LŽAA vadovas.

Pagal BNS, LŽAA inf.