Vilnius. Dabar institucijoms stinga įgaliojimų, leidžiančių kontroliuoti, ar naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, todėl siūlomos tai numatančios teisės aktų pataisos.

Augalų apsaugos įstatymo pakeitimai parlamentiniame Kaimo reikalų komitete aptariami nebe pirmą kartą, vis dėlto po dar vienos diskusijos Komitete nuspręsta jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai turėtų būti padaryta atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų pastabas

Kaip Seimo narys Augalų apsaugos įstatymo pakeitimus parengęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas siūlė nustatyti, kad toks produktas būtų laikomas falsifikatu, jei neteisingai nurodyta jo pakuotė, etiketė, pavadinimas, sudėtis ar atskiros sudėtinės medžiagos arba gamintojas, kilmės šalis ar produkto registruotojas.

Pakeitimais norima panaikinti teisines spragas, dėl kurių neaiškios kilmės, sudėties ar kokybės nepaženklintas produktas būtų laikomas falsifikatu. Įstatymas leistų Valstybinei augalininkystės tarnybai pašalinti tokius produktus iš rinkos.

Ministro teigimu, siūloma, kad į rinką patektų ir būtų naudojamos tos cheminės medžiagos, kurios yra patikrintos ir kurių gamintojas neša pilną atsakomybę už kokybę.

Anot jo, dabar institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai. Įstatymo pakeitimu siūloma suteikti įgaliojimus  Valstybinei augalininkystės tarnybai pašalinti neaiškios kilmės, sudėties ar kokybės nepaženklintus produktus iš rinkos. 

„Institucijos, kurių funkcija yra tikrinti, turi turėti instrumentus ir konfiskuoti, sunaikinti ir galų gale taikyti baudžiamąsias priemones tiems mišiniams, kurie patenka į mūsų rinką nelegaliai“, – kalbėjo K. Navickas.

Siūlymą palaikė ir asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė, teigusi, kad į Lietuvą patenka gerokai daugiau neteisėtų augalų apsaugos produktų nei į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Lietuva pagal nelegalių produktų rinką yra labiau Lotynų Amerikos, Afrikos šalis nei ES šalis. Pastangos užkardyti nelegalią prekybą yra būtinos“, – teigė Z. Varanavičienė.

„Noriu pabrėžti, kad projektas nėra nukreiptas prieš ūkininkus – asortimentas nėra didinamas nelegalių produktų naudojimu. Asortimento trūkumo problemas reikia spręsti kitaip“, – sakė Asociacijos vadovė.

Pasak jos, gegužės 20 dieną įsigalios ES direktyva, kuri įpareigos Bendrijos šalis nustatyti baudžiamąją atsakomybę už nelegalių cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje. 

Z. Varanavičienės teigimu, dabar Lietuvoje baudžiamosios atsakomybės nėra, tad kartu su Rumunija ir Bulgarija esame lyg raudonoji dėmė.

Seimo narys Juozas Baublys teiravosi, koks procentas sudaro nelegalios prekybos. „Ne tik šitas, Augalų apsaugos įstatymas, bet ir kiti įstatymai reguliuoja prekybą. Jei tokiais produktais galima prekiauti taip masiškai, tai tada ir viskuo gali prekiauti nelegaliai“, – svarstė parlamentaras. 

Atsakydama Z. Varanavičienė vardijo, kad Lotynų Amerikoje nelegali rinka sudaro 26 proc., Afrikos valstybėse – 25 proc., Lietuvoje – 23 proc., o ES valstybių vidurkis yra 10 proc.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad svarstomas įstatymas skirtas legalios prekybos kontrolei. „Nelegali prekyba reglamentuojama kitais įstatymais. Galbūt kada perkelsime reglamentą (...), atsiras baudžiamoji atsakomybė, bus užkardymas nelegalios prekybos. Šis įstatymas nelegalios prekybos nesprendžia, falsifikatus – šiek tiek“, – posėdyje sakė V. Pranckietis.

Anot jo, būtent dėl to, kad svarstant šio įstatymo pataisas vis grįžtama prie diskusijų apie legalią ir nelegalią prekybą, siūloma projektą grąžinti tobulinti.

„Praeitą kartą uždaviau klausimą apie suklastotų tyrimą ir jei pasitvirtina, kad nesuklastotas, kas kompensuoja verslui nuostolius už laikotarpį, kai negalėjo prekiauti. Kita vertus, įstatymas leidžia atimti leidimą prekiauti tą pačią dieną (...) irgi neatsakytas klausimas, kaip bus kompensuojama“, – vardijo šiuos ir kitus projekto trūkumus V. Pranckietis.

Komiteto sprendimu įstatymo projektą siūloma grąžinti tobulinti rengėjui ir vėliau prie jo grįžti dar kartą, tuo labiau, kad, pasak V. Pranckiečio, šis įstatymas neveiks be kito teisės akto, kurį numatoma svarstyti rugsėjį. Taip pat jis svarstė, kad į tobulinimą būtų galima įtraukti ir nelegalios prekybos užkardymo klausimą.