Vilnius. Lietuvos Žemės ūkio taryba (LŽŪT) toliau ieško būdų, kaip padėti žemės ūkiui svarbioms studijų programoms. Susitikimas su dviem ministrais apčiuopiamos naudos nedavė, tad LŽŪT nariai patys ieško išeities.

LŽŪT surengtame nuotoliniame pasitarime su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku dėl žemės ūkio specialistų rengimo bei su tuo susijusių problemų sprendimo VDU rektorius prof. Juozas Augutis dar kartą akcentavo, kad žemės ūkiui labai trūksta specialistų su aukščiausiuoju išsilavinimu.

Pasak ministro K. Navicko, šiuo metu net neišnaudojamos skirtos tikslinės stipendijos, nes trūksta stojančiųjų arba jie nubyra. „Esminis klausimas – ką darome, kad šias studijų programas padarytume labiau patrauklias? Nes net ne pinigai lemia tokią situaciją“, – sakė K. Navickas.

Didžiulį nepasitenkinimą sukėlė ministro pasakymas, kad, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, žemės ūkio sektoriuje lieka dirbti tik 1 proc. studijavusių žemdirbiškas specialybes. VDU rektorius neabejoja, kad tai yra netikslumas, nes tokie skaičiai visiškai neatitinka tikrovės.

Tokius skaičius neigė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Ministre, turbūt turite omenyje 290 profesines mokyklas baigusių asmenų, kurie niekur nenukeliavo.“

LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis taip pat mano, kad STRATA duomenys dėl įsidarbinimo neteisingi – net 83 proc. baigusių LSMU Veterinarijos akademijos gyvūnų mokslo studijų programą įsidarbina pagal specialybę. Nepaisant to, į šią programą sunku pritraukti studentų. „Matome, kad nėra traukos į gyvūnų mokslo programą. Klausimas visiems, tarp jų ir darbdaviams – kaip suvilioti jaunus gabius žmones rinktis šią programą? Gyvulininkystės specialistų labai trūksta“, – retoriškai klausė LSMU prorektorius prof. K. Petrikonis.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė piktinosi kaltinimais, kad Žemės ūkio akademijos studijų programos yra blogos: „Pasakysiu tik vieną faktą: Anglijos karališkasis žemės ūkio universitetas nori pirkti iš mūsų programas franšizės būdu. Dabar ruošiame ir jungtines programas. Ar galima nuolat teigti viešoje erdvėje, kad mūsų programos nekokybiškos? Labai prašyčiau neeskaluoti tokių dalykų.“

Be to, pasaulio universitetus pagal individualias dalykų sritis vertinančiame „QS World University Rankings by Subject“ reitinge dalykinėje žemės ūkio ir miškininkystės kategorijoje Vytauto Didžiojo universitetui skirta 301–350 vieta.

Dėl motyvacinio balo žemės ūkio krypties studijų programoms pritarimo negauta

Švietimo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė mano, kad reikalinga speciali programa, kuri padėtų sustiprinti žemės ūkio sritį. Būtina atlikti išsamų žemės ūkio specialistų poreikio vertinimą ir studijų programų atitiktį šios dienos poreikiams. Jos manymu, ir kitus universitetus baigę mechanikai, inžinieriai, IT specialistai gali dirbti žemės ūkyje, jeigu jiems tas darbas patrauklus. Be to, žemės ūkio specialistus rengia ir kolegijos, profesinės mokyklos.

Ministrė pasiūlė formuoti darbo grupę, kuri tikslingai parengtų programą, ką daryti, išanalizuotų, kur ir kokių specialistų daugiausia reikia, kalbėtų apie skatinimą, taip pat apie komunikaciją, kaip pristatyti tas studijų programas; galbūt verta įtraukti ir savivaldybes, kurios suinteresuotos, kad jų abiturientai po studijų grįžtų atgal. Ji įsitikinusi, kad reikia stiprinti ir žemės ūkio studijų patrauklumą, kad regionų vaikai, kurių studijuoti į miestus atvyksta daug, jas rinktųsi.  

LŽŪT nariai į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kreipėsi ir dėl galimybės įvesti motyvacinį balą stojantiesiems. Tačiau, J. Šiugždinienės teigimu, dėl motyvacinio balo žemės ūkio krypties studijų programoms pritarimo negauta nei iš kitų universitetų, nei iš kolegijų, nes, teigiama, problemų turi ir kai kurių kitų krypčių studijų programos ir reikia galvoti apie visą sistemą. „Tai, kad nuleisime priėmimo kartelę, nieko neišspręs“, - neabejoja ministrė.

VDU Žemės ūkio akademija nori priimti laisvųjų klausytojų

Prof. J. Augutis teigė, kad studijų programos keičiasi, jos pritaikomos laikmečiui, bet specialistų trūksta. „Todėl prašome leisti priimti tuos abiturientus, kuriems šiek tiek trūksta konkursinio balo. Mes su jais dirbtume, kad jie per pusę metų, ilgiausiai per metus pasiektų tą lygį ir perlaikytų egzaminus ir tik tuomet toliau tęstų studijas“, - tokią išeitį pasiūlė VDU rektorius, pridūręs, kad žemės ūkio studijos yra pačioje blogiausioje padėtyje.

VDU tarybos narys, bendrovės „Dojus Agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė neabejoja žemės ūkio specialistų poreikiu ir svarba. Jis ministrę J. Šiugždinienę ragino išgirsti prof. J. Augučio prašymą priimti 100-150 abiturientų laisvaisiais klausytojais, kuriems padėtų pasiekti reikiamą lygį: „Tam nereikia didelių pinigų. Bet leiskime pabandyti ir pažiūrėkime, kiek po metų perlaikys egzaminus. Juk rektorius pasiryžęs jiems samdyti geriausius korepetitorius.“

V. Pranckietis mano, kad nekalbama apie esminę problemą – universitetų ir kolegijų buvo sukurta tada, kai buvo 56 tūkst. absolventų. Dabar jų yra 20 tūkst., iš jų 70 proc. – sugebančių studijuoti aukštojoje mokykloje. „Nežinau, kaip spręsti jų problemą, gal integruoti programas“, - svarstė Seimo KRK pirmininkas.

Jis pasiūlė dar vieną mintį. Kad konkursinis 5,4 balas neribotų universitetų savarankiškumo, piliečių teisės studijuoti, Seimo nariai galėtų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl žmonių teisės suvaržymo studijuoti universitetuose. „Tada būtume atsiriboję nuo konkursinio balo kartelės ir paliktume patiems universitetams spręsti“, - sakė politikas.

Jis, be kita ko, priminė, kad 2011 m. buvo atliktas tuometinio Žemės ūkio universiteto tyrimas, kuris parodė, kad studentų motyvacija įpusėjus studijoms labai stipriai padidėja, palyginti su turėta pirmajame kurse. Todėl jis įsitikinęs, kad reikia neriboti galimybės studijuoti už savo lėšas: „Po metų įvertinkime žinias ir žinosime, kas vertas studijuoti už valstybės lėšas.“

J. Šiugždinienė labai abejoja, ar Lietuvai būtų naudinga, jeigu, nelikus konkursinio balo, universitetai priimtų studijuoti už savo pinigus visus norinčius. Jos manymu, Lietuvoje yra labai daug diplomuotų žmonių, bet išsilavinusių – gerokai mažiau.

„Konkursinio balo klausimo kelti vienai sričiai negalime. Todėl ir siūlau kurti darbo grupę, kuri galėtų pažiūrėti, kokios mokyklos siūlo žemės ūkio studijų programas, koks specialistų poreikis, galime suformuoti užduotį žemės ūkio verslui, kad jis pasakytų, kaip siūlo pritraukti abiturientus“, - pasiūlymus teikė ministrė.

Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, taip pat ir kai kurie kiti posėdžio dalyviai skeptiškai įvertino galimos darbo grupės galimybes pakeisti padėtį ir iškart siūlė ieškoti kitų kelių. Tačiau mintis kurti darbo grupę kol kas neatmesta.

Kol nėra valdžios sprendimų, P. Dailidė pasiūlė problemą spręsti pragmatiškai - įkurti Solidarumo fondą, kuriam pinigų pervestų žemės ūkio verslas, galbūt ir ūkininkai bei kiti žemės ūkio sektoriaus dalyviai. Šio fondo lėšomis galėtų būti paruošti vaikai perlaikyti egzaminus, ką siūlė VDU rektorius. „Pirmiausia, parodytume politikams, kad esame vieningi ir atsakingi. Antra, padėsime 100-150 vaikų pasiruošti studijuoti universitete“, - kalbėjo „Dojus Agro“ vadovas. LŽŪT nariai tam pritarė.

„Reikia pasakyti aiškiai – Žemės ūkio ministerija nuo mūsų nusisuko. Pritariu Solidarumo fondo steigimui nedelsiant“, - teigė LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis.

O dabartinis LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis reziumavo, kad kol kas nepavyko užsitikrinti ministerijų pagalbos: „Tačiau tuo niekas nesibaigė. Kalsime, kol nukalsime.“

MŪ inf.