Kas laukia žemės ūkio studijų?
2021-03-25
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Žemės ūkio bei miškininkystės studijų krypčių ateitis bei galimybės studijuoti toliau kelia nerimą. Tiek žemdirbių, tiek akademinės bendruomenės atstovai teigia, kad žemės ūkio studijos atsidūrė rimtame pavojuje. Kas ir kaip galės studijuoti kitais metais?

Trečiadienį prie šio klausimo vėl sugrįžta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Po žemės ūkio specialistų rengimo probelmos aptarimo šiame Komitete aštrios diskusijos žiebėsi tiek kituose Seimo komitetuose, tiek viešojoje erdvėje.

Situaciją pristatęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys teigė, kad situaciją komplikuoja tai, jog tikslinės studijos prieš tai buvusios valdžios buvo numatytos DNR plane ir „dauguma projektų buvo nepadengta lėšomis“, o biudžete papildomo finansavimo tam irgi nenumatyta.

Linas agro mob 21 06 04

Tad šiuo metu svarstomos dvi alternatyvos: tikimasi, kad tikslinėms stipendijoms lėšų jau bus 2022 metais, taip pat ministerijos gali skirti tikslines stipendijas Vyriausybės pripažintoms prioritetinėms studijų kryptims. Šis projektas pateiktas Vyriausybės kanceliarijai.

Kilus diskusijoms dėl įsidarbinimo statistikos patikimumo, jos tikslinimas kol kas atidėtas, o šiems metams, pasak A. Žalio, žemės ūkio krypčių studijų grupei planuojamos ne mažesnės lėšos nei buvusios, preliminariai -  didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius vietų nei buvo priimta pernai.

Vis dėlto ne kartą yra priekaištauta, kad abiturientams iš regionų apskritai sunkiai sekasi perkopti numatytą kartelę, tad jau ne tik stipendijos, bet ir įstojimas tampa problema, tam siūlyta mažinti minimalius reikalavimus. A. Žalys situaciją dėl minimalių reikalavimų apibūdino kaip „sudėtingą“, nes parlamentiniame Švietimo ir mokslo komitete pasisakyta prieš stojamojo balo žeminimą, esą tai sukelia virtinę problemų. Vis dėlto, pasak jo, ministerijoje yra sudaryta darbo grupė dėl stojimo sąlygų, nes šiuo metu viskas yra gana painu ir sudėtinga.

Kaip vieną iš išeičių šiemet jis teigė matantis šakinių ministerijų skiriamas specialiąsias stipendijas. „Ministerijos turi ekstra galimybę nuspręsti iš joms skirtų asignavimų nustatyti, kiek skirti papildomų lėšų ir dengti pilnai ar iš dalies tam tikras studijų programas“, - kalbėjo A. Žalys.

Aplinkos viceministras Danas Augutis tvirtino, kad „situacija yra labai panaši kaip nuogąstaujama“ ir šiuo metu jo ministerija aktyviai ieško galimybių dėl miškininkystės studijų. Anot jo, kartu su mokslo įstaigomis svarstoma ne tik apie verslo ar valstybinių institucijų (Valstybinės miškų urėdijos) tikslines stipendijas, bet ir galimybę neįstojusiems leisti studijuoti neakivaizdiniu būdu, gauti specialią stipendiją, o po metų perlaikyti egzaminus, vėl stoti ir užskaičius kursą iškart patekti į antrą kursą.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas priminė, kad 2020 m. jo ministerijos skirta stipendija siekė 200 eurų ir rudens sesijoje ja pasinaudojo 100 studentų, pavasario - 89. Jis patikino, kad ir šiemet yra numatytos lėšos kolegijose bei universitetuose studijuojančių žemės ūkio, maisto, veterinarijos, kaimo plėtros sričių studentų stipendijoms.

Vis dėlto tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, tiek VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė tikino, kad šiems metams problema lieka neišspręsta, o motyvuoti regionų vaikai sunkiai įstos dėl iškeltos kartelės.

„Visi supranta, kad universitetinės žemės ūkio mokslo studijos yra rimtame pavojuje. Matyt, universitete priimsime sprendimą, kad laisvojo klausytojo statusu kviesime apie šimtą motyvuotų, bet neįveikiančių kartelės studentų“, - kalbėjo prof. J. Augutis. Vis dėlto ir tai, anot jo, bus sunku padaryti be Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų paramos.

Tuo tarpu apie neįveikiamus minimalius balus kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) vadovas Jonas Vilionis priminė, kaip ir kokiomis sąlygomis mokosi regionų vaikai ir ragino pridėti papildomų balų tiems stojantiesiems, kurie pateikia rekomendacijas.

„Man buvo sakyta, kad pvz. į dailę įstoti užtenka ir motinos rekomendacijos. Tai gal mes irgi galime tas rekomendacijas parašyti – ir asociacijos, ir ūkininkai?.. Didžiulė baimė - lyg nusikalsime kažkam, kad tas vaikas įstos į Akademiją..“, - kalbėjo J. Vilionis, pridurdamas, kad LŽŪT šį klausimą kels ir toliau.

Kad minimalus balas ir toliau liks problema sutiko ir Seimo narys Vigilijus Jukna, tuo pačiu pastebėjęs, kad tiek akademinė bendruomenė, tiek žemdirbių asociacijos aktyviai kelią šį klausimą, o „šakinės ministerijos pasyvios“.

Aktyvios žemės ūkio ministro pozicijos pasigedo ir parlamentaras Kęstutis Mažeika. „Realios ministro pozicijos kol kas ir nebuvo. Vyksta tie patys dalykai nuo 2010 ar 2014 metų, kai skiriamos tikslinės stipendijos, bet šiandien matome, kad to nepakanka. Sektorius iš tiesų patiria didžiulį spaudimą ir vidutinis specialistų amžius signalizuoja tikrai labai dideles problemas ateityje...“, - apie gręsiantį specialistų stygių kalbėjo K. Mažeika, ragindamas nedelsiant ieškoti sprendimų.

Emocingai diskusiją reziumavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. „Žemės ūkio ministerija išvis turėtų pakeisti požiūrį į Žemės ūkio akademiją. Nes dabar, pagal pakeistas taisykles, dalyvaujant jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektuose, šunų kirpimo kursai turi didesnę vertę nei Žemės ūkio akademijos diplomas. Va čia visos sistemos nonsensas“, - kritikos institucijų požiūriui į studijas nestokojo S. Daniulis.

Panašu, kad tokios diskusijos parlamentiniame komitete – ne paskutinį kartą. Pasak jo pirmininko Viktoro Pranckiečio, esant tokiai situacijai prie dar bus sugrįžta ir vėliau.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai