Kaunas. Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. eurų.

Tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) pateikė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) projektą, kaip dalį „Ateities ekonomikos DNR“ plano lėšų būtų galima panaudoti diegiant išmaniąsias technologijas arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę, žemės ūkyje.

Dabar tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko vos dešimtadalis ūkių. LŽŪT pateiktame projekte siūlo iki kitų metų pabaigos įgyvendinti kelias priemones.   

Viena jų - dirvožemio tyrimai, įvertinant kiek augalams reikalingų medžiagų turi įvairių ūkių dirvos. Skaičiuojama, kad per metus būtų galima ištirti apie 700 tūkst. ha šalies žemės ūkio paskirties žemės.

Toliau - dirvožemio tyrimų duomenų skaitmeninimas, tręšimo, sėjos ir kt. planavimas bei paruošimas naudoti išmaniojoje žemės ūkio technikoje. 

Galiausiai - išmaniosios žemės ūkio technikos įsigijimas. LŽŪT siūlymu, turėtų būti taikoma didelio intensyvumo parama išmaniųjų sėjamųjų, purkštuvų, tręštuvų, mėšlo įterpimo, separavimo įrenginių ir automatinio vairavimo bei kitos skaitmeninės ir tiksliosios žemdirbystės įrangos įsigijimui.

2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 156 tūkst. žemės ūkio valdų. Atliekant lėšų poreikio analizę, daryta prielaida, kad į išmaniąsias technologijas aktyviausiai investuos ūkiai, didesni nei 50 ha. Tokių valdų registruota 9658. Manoma, kad paraišką įsigyti bent vieną objektą, pateiktų maždaug 1200 žemdirbių.

Siekiant kuo didesnės išmaniųjų technologijų plėtros, ateityje į projektą turėtų būti įtraukta daugelis ūkių, tačiau iki kitų metų pabaigos realu įgyvendinti tik numatytas investicijas. Į mėšlo tvarkymo įrangą investuos stambesnieji gyvulininkystės ūkiai ir įmonės.

Pateiktame projekte siūloma atlikti 700 tūkst. ha dirvožemio tyrimų, įsigyti 400 išmaniosios technikos komplektų: tręštuvų, purkštuvų, sėjamųjų. Beveik milijonas eurų numatomas skaitmeniniams tiksliosios žemdirbystės sprendimams įdiegti. Iš viso projektui įgyvendinti prireiks 121 mln. 400 tūkst. eurų.

Pasak ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovės Virginijos Žostautienės, nors Lietuvos| ekonomikos gaivinimui skirtas „Ateities ekonomikos DNR“ planas jau kurį laiką yra patvirtintas Vyriausybės ir jau pradėtas vykdyti, papildomoms žemės ūkio pertvarkos priemonėms finansuoti Finansų ministerija turi tam tikrą rezervą. Būtent iš jo ir tikimasi rasti beveik 107 milijonus eurų šiam perėjimo prie aukštųjų žemės ūkio technologijų projektui.  

Iki šiol Žemės ūkio ministerija Vyriausybei yra pateikusi 7-ias ekonomikos gaivinimo priemones, iš jų dviem skirtas finansavimas. 

MŪ inf.