Vilnius.  Seimo Kaimo reikalų komitetas pakeitė savo poziciją ir nusprendė siūlyti Seimui ateityje dirbamą žemę leisti pirkti nesilaikant teritorinio principo. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, svarstydamas kelių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma nustatyti tvarką, kaip dirbamą žemę bus galima įsigyti nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams.  Taip pat siūloma, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas būtų siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba

Prieš savaitę, svarstydamas būsimus saugiklius, komitetas balsavo už tai, kad pirkėjai dirbamos žemės galėtų įsigyti tik tame rajone, kur jie gyvens, arba aplinkiniuose rajonuose. Žemės ūkio rūmų vadovas Andrėjus Stančikas teigė, kad toks žemės įsigijimo ribojimas skatintų ją įsigyti ne dirbti, o pernuomoti.

„Pilni laikraščiai skelbimų, kad perkama žemė visoje Lietuvoje. Kaip ji tokiu atveju bus dirbama? Kaip galima dirbti mažus plotelius išsimėčiusius po visą Lietuvą", - klausė retoriškai  Žemės ūkio rūmų vadovas.

„Negalima kaip feodalizme apriboti galimybes įsigyti žemės ten, kur pirkėjai nori. Skuodas nuo Klaipėdos nutolęs tik 60 km ir negalima bus įsigyti žemės, nes Skuodas nesiriboja su Klaipėda? Absurdas", - piktinosi liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas.

Konservatorius Kazys Starkevičius prognozavo, kad ribojimai teritoriniu principu sukeltų daug sunkumų būsimiems pirkėjams.

„Galvokime ir apie tuos, kurie nori parduoti žemę, o ne tik tuos, kurie ją pirks. Nedarykime priešpriešos tarp jų. Pavyzdžiui, Kėdainiuose būtų paprasčiau įsigyti žemės, nes daugiau aplink rajonų. O Skuode?" - perspėjo  K. Starkevičius.

Komitetas po kelių balsavimų taip pat sutiko, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas būtų siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba. Tačiau siūloma nustatyti ir reikalavimą, kad įsigytą žemę bus privalu 5 metus dirbti. Už šio įpareigojimo nevykdymą siūloma skirti 2,5 tūkst. litų iki 5 tūkst. litų baudas.

Žemės ūkio ministerijos Žemės  ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius teigė, kad pats ūkininkas galės pasirinkti, ar jo gamybos apimtys būtų skaičiuojamos konkretiems sklypams, ar visam ūkiui.

Vienos didžiausių Rytų Europos pievagrybių augintojų bendrovės „Baltic Champs Group" savininkas, neseniai nusipirkęs vieną didžiausių Lietuvoje žemės ūkio bendrovių grupę „Agrowill Group", Kęstutis Juščius piktinosi komiteto sprendimu dėl privalomos gamybos. „Jeigu norite, kad aplink Vilnių augtų kemsynai... jie toliau ir augs, nes įsigijęs tokią žemę žmogus kelerius metus užtruks, kol ją sutvarkys, pavers į dirbamą", - teigė K. Juščius.

Komitetas taip pat atsisakė nuostatos, kad dirbamos žemės pirkėjams būtų privaloma mokėti lietuvių kalbą.

Po gegužės 1-osios norintiems įsigyti dirbamos žemės reikės įrodyti, kad jie turi patirties ją dirbti (jau ūkininkavo)  arba mokėsi  su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Taip pat norintiems įsigyti žemės reikės gauti savivaldybės, kurioje žemė bus perkama, sudarytos specialios komisijos leidimą. Šio leidimo nereikės, jei bendras ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršija 10 hektarų.

BNS, MŪ inf.