Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
Seimo komitetas: naminių gyvūnų gerove turi rūpintis ŽŪM

Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas nepritarė siūlymui nuo kitų metų pradžios naminių gyvūnų gerovės politikos formavimo klausimus iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai.

Prie šio klausimo Komiteto nariai grįžo jau antrą kartą – po pirmoji svarstymo išsiskyrus nuomonėms buvo paprašyta ekspertų išvadų.

Trečiadienio nuotoliniame posėdyje Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pristatydamas ekspertų nuomonę teigė, kad tiek Lietuvos sveikatos mokslų, tiek Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkų nuomone, išskaidžius ir perkėlus iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją naminių gyvūnų gerovės politikos formavimą, šie procesai gali susilpnėti ir sąlygoti tiek teisines, tiek ir praktines problemas tokios politikos įgyvendinime, taip pat gali sutrikti gyvūnų gerovės politikos koordinavimas.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Posėdyje dalyvavęs LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkas dr. Vytautas Ribikauskas priminė, kad iš esmės gamyba neprieštarauja gyvūno gerovei, o tam, kad kažką gautum iš gyvūno, visų pirma ir turi pasirūpinti jo gerove.

„Tokia takoskyra gyvūnų gerovės politikos formavime nėra pats geriausias variantas, kai Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija gali turėti skirtingas pozicijas ir tokiu būdu gyvūnų gerovės politikos formavimas ir koordinavimas gali susilpnėti“, - įstatymo projektą komentavo dr. V. Ribikauskas, primindamas kitų šalių patirtį, kur gyvūnų gerovės politiką formuoja Žemės ūkio ministerijos analogai.

Savo poziciją išreiškė ir gyvūnų augintinių savininkų organizacijos, teigdamos, kad keisti gyvūnų gerovės politikos formuotoją nėra jokių objektyvių priežasčių, o toks žingsnis ne tik nepagerins situacijos, bet gali ją pabloginti. 

Vis dėlto siūlymą komentuodamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad sprendžiant, kas formuos gyvūnų gerovės politiką, reikėtų nepamiršti ir to, kas finansuoja tokio pobūdžio projektus, čia pat primindamas, jog steigiamas LSMU gyvūnų gerovės centras ir klausdamas, kas tuomet jį turėtų finansuoti.

„Šiuo atveju, kai neturi politikos formavimo instrumento, o finansavimo prašoma iš mūsų ministerijos, tai turi būti arba-arba. Tai yra apsisprendimo klausimas“, - kalbėjo S. Gentvilas.

Replikuodamas LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas priminė, kad LSMU centras būtų laukinių gyvūnų gerovės, kas visuomet buvo Aplinkos ministerijos objektas, o įstatymo pakeitimai sprendžia naminių gyvūnų gerovės klausimus. 

Tiek aplinkos ministras, tiek kiti kalbėję ir raginę pritarti įstatymo projektui parlamentarai akcentavo, kad tai – politinis sprendimas, kuris buvo numatytas ir Vyriausybės programoje. Vis dėlto jiems buvo oponuojama, kad ir politiniai sprendimai turi būti pamatuoti.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika siūlė atsižvelgti į ekspertų išvadas, baigti diskusijas ir nebeakcentuoti Vyriausybės programoje numatytų siekių. „Gal reikia pripažinti, kad siūlymas klaidingas? Kam išskaidyti jėgas, jei galima pastiprinti?... (...) Išgirdus visų ekspertų ir nevyriausybininkų pozicijas, metas užbaigti tas diskusijas. Kviečiu bendru sutarimu pritarti pasisakiusių ekspertų pozicijai, klausimą uždaryti ir kalbėti apie tai, kas yra svarbiau“, - kalbėjo K. Mažeika.

Diskusijoms artėjant į pabaigą Komiteto pirmininkas V. Pranckietis paragino iš 117 asmenų, prisijungusių į nuotolinį posėdį, pasisakyti tuos, kurie yra ne Seimo nariai ir pritaria tokiam funkcijų perkėlimui. „Aiškiai išreikšta visuomenės nuomonė dėl šio projekto“, – neatsiradus norinčiųjų pasisakyti konstatavo V. Pranckietis.

Balsuojant Komiteto narių nuomonės vis dėlto išsiskyrė - 5 balsavo „už“ atmetimą ir 2 – „prieš“. Balsų dauguma projektas atmestas kaip nepagrįstas. Dėl šio įstatymo projekto dar turės apsispręsti ir parlamentinis Aplinkos komitetas, vėliau dėl jo balsuos ir Seimas.

Jau po balsavimo, kito klausimo svarstymui prisijungus žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, buvo paklausta ir jo asmeninės nuomonės. „Geriau kad aptariamos funkcijos liktų Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje, nes projektu siūlomas funkcijų skaidymas įneštų tik daugiau sumaišties“, - teigė K. Navickas.

MŪ, LRS inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos