Vilnius. Pastarosiomis dienomis Seime svarstyti bent keli su žeme susiję ir ūkininkams aktualūs klausimai.

Vienas jų – kaip iš gyvulininkystės ūkių valstybė išpirktų perteklinius sklypus.

Seime skinasi kelią pataisos, nustatančios detalesnes sąlygas, kaip iš gyvulininkyste užsiimančių ir dėl to daugiau kaip 500 ha žemės galinčių turėti ūkininkų, valstybė išpirktų perteklinius sklypus.

Kada iš gyvulininkystės ūkių išpirktų perteklinę žemę

Išpirkti žemę ir toliau būtų galima tik tada, jei sumažėtų ūkininko turimų gyvulių skaičius arba gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemę ūkininkas nuspręstų perleisti kitiems. Apie šias aplinkybes, skirtingai negu dabar, ūkininkas pats turėtų pranešti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), tą jis privalėtų padaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Pagal siūlomą naują tvarką valstybė žemę išpirktų už tą pačią kainą, kurią įsigydamas ją sumokėjo ūkininkas, tačiau ji negalėtų būti didesnė už vidutinę rinkos vertę, nustatomą pagal žemės verčių zonų žemėlapius. 

Jei ūkininkas nesutiktų parduoti perteklinės žemės valstybei, NŽT, gindama viešąjį interesą, su ieškiniu kreiptųsi į teismą. Jei ūkininkas atsisakytų rengti žemės valdos projektą, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, jį parengti turėtų NŽT, o atliktų darbų verte būtų mažinama išperkamos žemės kaina. 

Už tokias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 86 Seimo nariai. Prieš buvo „valstietis“ Audrys Šimas, dar 20 parlamentarų susilaikė. Galutinis balsavimas dėl pakeitimų numatytas vėliau.  

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma prognozavo, kad pataisos, jeigu jas Seimas priims, apsunkins NŽT darbą, kuri turės kontroliuoti ūkininkus, ar jų turima žemė viršija 500 ha plotą ir ar tas viršijimas yra leistinas.

„Užsukame tokias bereikalingas formalias biurokratines procedūras ir apsunkiname darbą NŽT, kuri turės kontroliuoti ar gyvulių nesumažėjo, kiek sumažėjo, pranešė, nepranešė. Dabar esame įkaitais tos sukurtos privilegijos atskiriems (gyvulininkyste užsiimantiems) ūkininkams“, – tvirtino J. Razma.

Jis siūlė gyvulius auginantiems ūkininkams nebetaikyti išlygos ir nebesieti žemės ploto dydžio su gyvulių skaičiumi.  

„Pasakyti, kad visi piliečiai yra lygūs ir gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės ir kaip nori, taip ten ir ūkininkauja. Ar augina grūdines kultūras, ar verčiasi gyvulininkyste, bet valstybė nustatytų tą limitą visiems vienodą“, – pabrėžė J. Razma.

Įstatymas dabar numato, kad ūkininkas ar susiję asmenys Lietuvoje gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Šis ribojimas netaikomas, jei dirbama žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.

Gal leis įsigyti triskart didesnius į ūkių žemę įsiterpusius sklypus?

Seimas nusiteikęs pritarti pataisoms, liberalizuojančioms valstybinės dirbamos žemės įsigijimą be aukciono. Siūloma leisti ūkininkams tokiu būdu nusipirkti triskart didesnius sklypus, negu dabar galima, tais atvejais, kai jie bus įsiterpę į jau valdomą žemę. 

Už tokią Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisą antradienį po svarstymo balsavo 97 Seimo nariai, o susilaikė 12.

Jeigu Seimas tokiai pataisai vėliau pritars, be aukciono perkamo valstybei priklausančios žemės sklypo dydis negalės viršyti 3 ha vietoje iki šiol nustatyto 1 hektaro.

„Tai racionalus plotas“, – teigė Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovas Andriejus Stančikas.  

Jis pabrėžė, kad be aukciono įsigyjamų sklypų, įsiterpusių į jau valdomą žemę, plotą padidinti siūlo vidutiniai ūkininkai.

„Nekalbame apie stambiuosius, jiems tokie plotai neįdomūs“, – teigė komiteto vadovas. 

Dabar be aukciono pirkti iš valstybės dirbamą žemę galima trimis atvejais: kai pirkėjas toje žemėje turi jam priklausančius žemės ūkio veiklai naudojamus statinius; kai norimas įsigyti sklypas yra asmeninio ūkio žemė, gauta naudotis neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise; kai į kitų savininkų žemę yra įsiterpęs tokio dydžio (iki 0,04 ha mieste – iki 1 ha kaime) valstybinės žemės plotas, kad jame neracionalu formuoti naują dirbamos žemės sklypą.   

Neįpareigojo žemės pirkėjų nevilkinti sandorio

Įstatymas nevers nuo 2020 metų pirmumo teisę turinčių asmenų per metus įsigyti parduodamą dirbamą žemę, nes kitaip šią teisę jie prarastų. 

Seimas antradienį pritarė KRK siūlymui ir bendru sutarimu atmetė įpareigojimą nevilkinti sandorio numatančią „valstietės“ Laimutės Matkevičienės parengtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisą.  

KRK narys Kazys Starkevičius pabrėžė, kad poįstatyminiai teisės aktai dėl terminų leidžia susitarti pačioms sandorio pusėms. „Sudarydami sandorį pirkėjas ir pardavėjas nusimato terminus ir įstatyme to nebūtina daryti“, – teigė jis.  

NŽT duomenimis, atvejų, kai pirkėjai delsia įgyvendinti pažadą įsigyti žemę, nėra daug.

Šiuo metu pirmumo teisę įsigyti dirbamą žemę turi parduodamo žemės sklypo bendraturčiai, asmenys, kurie dirba šią žemę vienerius metus ar ilgiau, taip pat besiribojančių sklypų savininkai arba toje savivaldybėje, kur yra parduodamas sklypas, gyvenantys ūkininkai.

Dirbamos žemės pirkėjai gali jos įsigyti, tik sutikus NŽT – ji tikrina, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūri, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 hektarų žemės. 

MŪ, BNS inf.