Vilnius. Kai kuriems parlamentarams siūlant sugriežtinti ūkininko sodybos statybas – nebeleisti jų statyti mažesniame nei 3 hektarų sklype – yra abejojančių, ar tokie ribojimai reikalingi.
Dabar ūkininkai savo sodybas gali statyti ne mažesniuose kaip 0,5 ha sklypuose. Dabartinė tvarka, kaip sako vienas pakeitimų iniciatorių liberalas Simonas Gentvilas, skatina piktnaudžiavimus – lengvata naudojasi ne tik ūkininkai, kurie iš tikrųjų dirba žemę, bet ir tik namą norintys pasistatyti asmenys. Jie vaizdingose, netoli miestų esančiuose kaimuose, už nedidelę kainą įsigyja vos 0,5 ha sklypus ir statosi sodybas.
Todėl, pasak S. Gentvilo, pataisomis ypač siekiama apsaugoti saugomas teritorijas. Jis prognozuoja, kad įsigaliojus naujai tvarkai, sumažės naujų fiktyvių ūkininkų.
„Per Ūkininko ūkio įstatymo spragą galima išlįsti – statytis sodybą iš esmės bet kur, todėl realiai nebūdami ūkininkais, žmonės ir pasistato. (...) Pavyzdžiui, Trakų rajone yra 2,5 tūkst. ūkininkų sodybų. Paprastus kursus išsilaikai, gauni ūkininko pažymėjimą, turi šiek tiek žemės ir atseit ūkininkauji. (...) Daugiausia ūkininkų yra Vilniaus apskrityje, nors ten yra mažiausiai derlingos žemės“, – aiškino jis.
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pareiškė, kad diskusija šia tema galima tik apsisprendus, jog „šiandien tokie griežtinimai būtini“.
„Šitoje vietoje reikia dar gerokai padiskutuoti, ar dar yra to piktnaudžiavimo apraiškų, ar jis egzistuoja dar. Ar yra dar, abejoju. Per laiką pasikeitė situacija ir dabar yra viskas kitaip“, – teigė parlamentaras, pripažinęs, kad „pačioje pradžioje (nustačius 0,5 ha ribą) piktnaudžiavimų buvo“.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad šio klausimo LŪS Prezidiumo posėdyje kol kas nesvarstė. Tačiau artimiausiame posėdyje, kuris turėtų įvykti rugsėjo pradžioje, šis klausimas gali būti nagrinėjamas, kad LŪS galėtų pateikti savo oficialią poziciją.
Asmenine LŪS pirmininko nuomone, ir dabartinė tvarka, kai galima statyti ūkininko sodybą ne mažesniame kaip 0,5 ha plote, yra gera. „Tikrai nereikėtų ploto didinti. Yra žmonių, kurie ir 0,5 ha plote pasistato namus, augina uogas ar daržoves, kuria pridėtinę vertę ir užsidirba šeimai papildomų pajamų. Nebūtina visiems dideliuose plotuose auginti javus ar cukrinius runkelius. Kam tokia prievarta, kad būtinai turėti 3 ha sklypą. Galima ūkininkauti ir mažesniame. Nereikia tokių suvaržymų, nes šitaip nebus nei laisvės, nei demokratijos“, - teigia J. Talmantas.
Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2018 m. sausį šalyje registruota maždaug 122,5 tūkst. ūkininkų ūkių, o vidutinis ūkio dydis siekė 9,37 ha.
Daugiausia – 17,2 tūkst. – ūkininkų yra Vilniaus regione, Kauno – 16,5 tūkst. ir Utenos – 13 tūkst., jie sudarė beveik 40 proc. visų užregistruotų ūkių. Vyrauja maži ūkiai: 30 proc. jų yra 1–3 ha, 21 proc. – 5–10 ha, 18 proc. – 3–5 ha.
Ūkininko ūkio įstatymo pataisas siūlo opozicijai priklausantys liberalai S. Gentvilas ir Juozas Baublys, konservatorius Kazys Starkevičius, socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir valdantieji „valstiečiai“ Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
MŪ, BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)