Vilnius. Seimas atšaukė prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva yra sulaukusi tarptautinių organizacijų kritikos. Tačiau parlamentarai uždraudė už dirbamą žemę atsiskaityti grynaisiais, be to, jos įsigijimui reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) leidimą.

Seimas atmetė visus „valstiečių" siūlymus įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas", dėl kurių kilo daugiausia diskusijų.

Seimas nustatė, kad žemės savininkas privalės ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis 1 ha nustato žemės ūkio ministras.

Kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams atsisakyta, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jie taip pat gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Iki šiol žemę įsigyti galėjo tik turintieji profesinių įgūdžių - trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Pirmumo teise įsigyti žemę dabar turės ir žemdirbiai arba įmonės, veikiančios savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas galėtų žemę parduoti bet kam. Dabar pirmumo teisė įsigyti žemę suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams bei žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Seimas taip pat leido dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Dirbamos žemės pirkėjai galės įsigyti jos, tik sutikus NŽT - ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės. Dabar tuo rūpinasi notarai.

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha. Daugiau jos gali turėjo tik gyvulininkystės ūkiai arba tie ūkininkai ir įmonės, kurie daugiau buvo žemės įsigiję iki šio ribojimo įsigaliojimo.

Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 33 parlamentarai.

BNS inf.