Vilnius. Savivaldybės jau turi pagrindą, kuriuo remiantis gali skelbti ekstremalią situaciją - šią savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šių metų meteorologinę sausrą įvardijo pavojingu reiškiniu.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovės Virginijos Žoštautienės, šis oficialus sprendimas suteikia teisę savivaldybėms reaguoti į esamą situaciją. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad sausra, kaip pavojingas reiškinys, yra visoje Lietuvoje. Nors šiandien ir lyja, tačiau tos pasekmės, kurios patirtos dėl sausros, jau yra. Aišku, nuostolius skaičiuosime rudenį, bet fiksuoti faktą reiktų jau dabar“, - trečiadienį po Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio kalbėjo V. Žoštautienė.

Ji parlamentarams akcentavo, kad po šio Hidrometeorologijos tarnybos sprendimo savivaldybės turi pagrindą svarstyti klausimą dėl ekstremalios situacijos, tačiau ar kiekviena savivaldybė tai darys – teks nuspręsti joms pačioms.

Tai, kad tam tikra riba yra pasiekta visoje Lietuvoje, tačiau tik savivaldybės gali įsivertinti, kokiu lygmeniu tai yra ekstremalu jų teritorijoje, kalbėjo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas Donatas Valiukas.

V. Žoštautienė priminė, koks norint skelbti ekstremalią situaciją turi būti tam tikras rodiklis – jis šiuo metu jau yra. Taip pat turi būti pažeistas tam tikras plotas arba būti nukentėjęs tam tikras gyventojų skaičius. Tai turėtų įsivertinti atskiros savivaldybės. Valstybiniu lygmeniu ekstremali situacija gali būti skelbiama tada, kai tai yra padariusios trys savivaldybės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas Donatas Valiukas ir Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė pranešė, kad sausra pavojingu reiškiniu paskelbta visoje Lietuvoje

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas teigė, kad jau yra kreiptasi į savivaldybes, jog būtų sudarytos komisijos galimos sausros nuostoliams įvertinti. Jis Kaimo reikalų komiteto narius tikino, kad ieškoma galimybių, kokių rodiklių galima netaikyti ar kokias sankcijas sumažinti, jei ūkininkas yra nukentėjęs nuo meteorologinių reiškinių. Tačiau Seimo nariai priekaištavo, kad po dviejų savaičių nuo posėdžio, kuriame irgi buvo diskutuota apie sausrą, Žemės ūkio ministerijos atstovams derėjo ateiti jau su konkrečių veiksmų planu, o ne ketinimais ir planavimais.

„Kad kreipėtės į Europos Komisiją – gerai, bet kai ką jau galite fiksuoti ir pas save. Reikia įsakymų, teisės aktų. Kada jie bus?“ , - klausė Seimo narys Kazys Starkevičius. Jam antrino ir parlamentaras Juozas Baublys, pabrėždamas, kad ūkininkams būtina žinoti, kiek iš jų bus reikalaujama, kokių imtis veiksmų, kur kreiptis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį, kad žemdirbiams nuostolių pridarė ne tik sausra, itin stipriai nuo šalnų šiemet nukentėjo ir versliniai sodai. „Su sodais yra katastrofiška situacija. Reikėtų galvoti, gal net ir be Seimo neišsiversime“, - apie pagalbos būtinybę kalbėjo J. Sviderskis.

Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas teigė, kad nuostolių turi ir sodininkai, ir uogynų savininkai, ir daržininkai – reikia sukurti metodiką, kaip tai apskaičiuoti. „Prašymas - kad kiekvieną kartą nereiktų įvedinėti tų ekstremalių situacijų, kad būtų automatiškiau. Turi susiburti savivaldybė, priimti – toks lyg politinis sprendimas. Galbūt galima pririšti metodiką prie tam tikrų parametrų? Tam tikroje teritorijoje tam tikri parametrai atitinka sausros kriterijus, automatiškai ūkininkas įsivertina žalą ir tada kreipiasi.  Turi būti išgrynintas tas mechanizmas“, - teigė A. Baravykas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas ragino stichinių reiškinių nustatymui ir jų sukeltų nuostolių kompensavimui parengti ilgalaikę strategiją

Anot A. Baravyko, dabar kone kasmet reikia ateiti į Seimą dėl ekstremalios situacijos ir kone balsavimo būdu nuspręsti, ar yra tie nuostoliai, ar ne. „Matome, kad tai – besikartojantis reiškinys. Turi pasileisti mechanizmas, kada nustatoma stichinė nelaimė ir kaip apskaičiuojami nuostoliai įvairioms kultūroms“, - sakė A. Baravykas, siūlydamas Kaimo reikalų komitetui įpareigoti Žemės ūkio ministeriją sukurti tam ilgalaikę strategiją.

Apie tai, kad situacija sudėtinga ir laukia milžiniškas darbas, kalbėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo teigimu, savivaldybėse komisija turėtų būti sudaroma ne tik esant reikalui, bet galėtų veikti nuolat. „Ji turi būti ir matydama, kas vyksta, turi fiksuoti. Nuostoliai yra didžiuliai: ir sodai, ir daržovės, ir vasarinės kultūros. Tie nuostoliai yra skirtingi ne tik rajone, bet ir seniūnijose, net ir pusėje kaimo yra vienaip, kitur – kitaip. Reikia skaičiuoti vos ne kiekvieną lauką. Milžiniškas darbas...“ , - sakė J. Talmantas.

Jo teigimu, gerai, kad ūkininkai patys fiksuoja žalą, daro nuotraukas, nes kol atvažiuos komisija, vaizdas gali būti jau kitoks, o tikrieji nuostoliai pasimatys tik rudenį.

Posėdyje buvo paliestas ir draudimo klausimas, žemės ūkio ministerijos atstovai priminė, apie ketinimus plėsti meteorologinių stotelių tinklą. V. Žoštautienės teigimu, tai turėtų būti padaryti antroje šių metų pusėje.

Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę vėl grįžo prie sausros klausimo

J. Sviderskis replikavo žemės ūkio ministerijos atstovams, kad, kalbant apie draudimą, nėra visai tikslu skelbti, jog 30 proc. moka pats žemdirbys, o 70 proc. dengia valstybė. „Bet iš principo taip nėra, kadangi yra uždėtos lubos. Tik deklaruotas pasakymas. Tai kam tada reikia taip žmonėms aiškinti? Lyg tai visi tokie geri, valdžia gera, o jūs visi tokie kvaili ir neinat draustis“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Draudimo bendrovės „VH Lietuva“ filialo vadovas Algimantas Navickas išsakė siūlymą žemdirbiams kompensuoti ne fiksuojant maksimalią draudimo įmoką, o maksimalią draudimo sumą.

Prie sausros klausimo Kaimo reikalų komitetas planuoja grįžti dar ir kitame posėdyje.

MŪ inf.