Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) nuotoliniu būdu aptariant pasėlių deklaravimo naujoves, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkams nemažai klausimų turėjo žemdirbių asociacijų atstovai.

Apie pasėlių deklaravimo rezultatus Seimo KRK posėdyje jau buvo kalbėta ir prieš mėnesį. ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas šįkart minėjo, kad kartu su kitomis institucijomis planuojamas antrasis kontrolės ir patikrų mažinimo etapas, kuris apims visas atliekamas patikras.

Bus švelninamos sankcijos dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų pažeidimų. Taip pat žadama aktyviau kontroliuoti realia žemės ūkio veikla neužsiimančius ūkininkus.

Daug laiko posėdyje buvo skirta atsakymams į Seimo KRK narių ir žemdirbių asociacijų atstovų kausimus.

Daugiausia sankcijų dėl ant skirtingų žemėlapių braižomų laukų

Seimo KRK narys Jonas Gudauskas atkreipė dėmesį, kad deklaruojant fiksuojamas didelis klaidų kiekis, apie 11 tūkst. pareiškėjų turi tikslinti paraiškas, pritaikyta sankcijų daugiau kaip už 5 mln. Eur. „Bet juk daugiausia žemės ūkio specialistai tas paraiškas pildo ar padeda užpildyti, tai kaip padaryti, kad ne milijonais, o tik keliais tūkstančiais sankcijos būtų skaičiuojamos? Gal deklaravimo taisyklės pernelyg sudėtingos?“ – teiravosi naujasis Seimo KRK narys.  

Pasak T. Švilpausko, mažinti sankcijas stengiamasi jau ne pirmi metai ir jų skaičius mažėja: „Tačiau nulio tikriausiai niekada nepasieksime, nes kontrolė skirta išaiškinti bandančius sukčiauti ir pasipelnyti iš ES fondų. Dėl to ir susidaro didžioji sankcijų suma.“

Peržiūrėdami teisės aktus ŽŪM specialistai, teigė patarėjas, visas taisykles bando koreguoti taip, kad jos būtų suprantamos tiek žemės ūkio skyrių darbuotojams, tiek ūkininkams, kad nebūtų klaidinančių ar dviprasmiškų nuostatų.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, griežtai replikavo dėl daugelį metų besitęsiančių įbraižymo klaidų. „Aštuonis metus lipame ant to paties grėblio. Didžiausios klaidos ir daugiausia taikoma sankcijų dėl to, kad braižome ant skirtingų žemėlapių – deklaruojant ūkininkai braižo ant vienų žemėlapių, liepą NMA ir ŽŪIKVC pakeičia kitus žemėlapius, tada ir gaunasi persidengimai, dvigubai deklaravimai. Ir jau antra Seimo kadencija to pakeisti negali, įsikabinta į tezę, kad braižoma ant naujausių žemėlapių. Tai jei balandį visi ant tos naujos „paklodės“ braižytume, išsispręstų daug klausimų“, - kalbėjo S. Daniulis.  

Jam pritarė ir Žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus, užsiminęs, kad yra žinių, jog iš viso Briuseliui esame grąžinę apie 200 mln. Eur ūkininkų pinigų. „Būtini kardinalūs sprendimai, kad taip nebūtų. T. Švilpauskas neteisingai įvardijo, kad ūkininkai bando sukčiauti – taip yra dėl žemėlapių neatitikimo, kaip ir sakė S. Daniulis. Dėl menkiausių smulkmenų ūkininkai negauna 100 ar kelių šimtų eurų, taip ir susidaro milijonai. Viskas turi pereiti į skaitmenines technologijas.“

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas sakė sutinkantis su kai kuriais pasisakymais, tačiau prašė neklaidinti nei KRK narių, nei žemdirbių dėl to, kad naudojama sena laukų kadastrinė informacija.

„Jau 10 metų Lietuvoje įdiegtas skaitmeninis deklaravimas, tame tarpe ir įbraižant laukus, todėl tikrai naudojama nauja ortotofografinė medžiaga. Dėl S. Daniulio klausimo dėl žemėlapių nesutapimų, tai iš tiesų tokią situaciją matome, ne kartą diskutuota ministerijoje dėl ortofotografinės medžiagos atnaujinimo. Jeigu anksčiau Europos reglamentas reikalavo šią medžiagą atnaujinti kas 5 metus, tai perėjus prie skaitmeninio pasėlių deklaravimo mes duomenis atnaujiname trejų metų ciklu, t. y. kasmet po trečdalį Lietuvos. Tiek NMA, tiek ŽŪM vyksta diskusija, kaip galima būtų dažniau atnaujinti ortotofografinį žemėlapį, įvedant dvejų metų ciklą“, - aiškino S. Puodžiukas.

Tačiau jis sutiko su S. Daniulio teiginiu, kad, administruojant paraiškas, naudojama naujausia informacija: „Lietuva turi tik 53 dienas per metus atlikti naujus ortofotografavimo darbus. Tai daroma pavasarį, kai jau vyksta pasėlių deklaravimas, todėl ir prasilenkiama. Ieškoma galimybių pereiti prie tankesnio ortofotografinio žemėlapio gaminimo, kad duomenys neprasilenktų.“  

NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius pastebėjo, kad sankcijų iš tiesų taikoma nemažai, bet nuo 15 mln. 2014 m. jų sumažėjo iki 5 mln. Eur. „Ministerijai pateikta apie 80 pasiūlymų, ką dar galima padaryti, kad būtų taikoma mažiau sankcijų, nemaža dalis jų jau įgyvendinta teisės aktuose – diferencijuotas sankcijų dydis, išplėstas mažareikšmių pažeidimų sąrašas ir kiti“, - sakė NMA vadovas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad, atlikus sankcijų priežasčių analizę, kasmet kartojasi tam tikros sankcijos, kurios nepriklauso nei nuo NMA, nei nuo ŽŪM - vėluojama deklaruoti, o tai ES reglamento nuostata, ir kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymas. „Dažnai ūkininkams trūksta informacijos, todėl šiemet pradėjome aktyviau skleisti informaciją, kad situacija keistųsi“, - teigė A. Muzikevičius, pridūręs, kad NMA tikslas - ne gaudyti ir bausti, o aiškinti ir padėti, kad išmokos atitektų tikriesiems ūkininkams.

Jis pripažino, kad vis dar pasitaiko nesąžiningų veiksmų, šiemet buvo identifikuotos rizikos grupės, dėl galimai fiktyvių deklaravimų, problemą iškėlus Daržovių augintojų asociacijai, patikrinti krapų, moliūgų augintojai.

Piktinasi prieštaringais reikalavimais

Seimo KRK senbuvis Juozas Baublys domėjosi, ar reikalavimas deklaruojant turėti 80 proc. žemės valdymo dokumentų nežada keistis?  

Anot S. Puodžiuko, tai nėra prievolė, tik priminimas, kad jeigu yra pasikeitimų nuosavybės dokumentuose ar pan., nepamiršti jų atnaujinti ir taip išvengti galimų problemų. Nes dėl to, kad trūko dokumentų, yra iškilę net teisinių ginčų dėl neteisėto žemės valdymo.

Į S. Puodžiuko žodžius, kad tai nėra prievolė, sureagavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas: „Tema dėl 80 proc. dokumentų būtinybės aptarinėjama visuotiniuose mūsų narių susirinkimuose jau keletą metų. Atrodytų, nėra didelės problemos surinkti tuos dokumentus, tačiau viskas pasikeičia, kai prasideda patikros ūkyje, nes daugeliu atveju pradedama reikalauti net iki 100 proc. pateisinančių dokumentų. Mes su tuo nesutinkame. Anksčiau buvo bandoma tokį kaip ir neformalų reikalavimą perkelti į teisės aktus, tačiau mums pavyko įrodyti, kad to netgi teoriškai padaryti neįmanoma. Tie dokumentai, aišku, reikalingi, kai kyla teisiniai ginčai, bet jie nėra dažni. Tai kaip yra iš tikrųjų – ar tai NMA kažkoks vidinis dokumentas reikalauti iki 100 proc. žemės valdymo dokumentų? Nes gauname tokių signalų, kad tai NMA reikalavimas.“

A. Muzikevičius paaiškino, kad visų dokumentų kontrolės metu prašoma tam tikrais išskirtiniais atvejais, kurie yra apibrėžti ministro įsakymu – dvigubo deklaravimo, skundo atveju, deklaruojant naujiems pareiškėjams.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Jonas Venslovas teiravosi, kokios papildomos priemonės ir nuo kada bus taikomos tiems, kurie užsiima tiesiogine sėja ir nearimine žemdirbyste. Pasak T. Švilpausko, pirmiausia deklaruojant bus bandoma identifikuoti, kiek yra tokių plotų ir ūkininkų. Ateityje, galbūt su naujuoju BŽŪP laikotarpiu, manoma, gali būti taikomos tam tikros papildomos skatinimo priemonės gerajai praktikai palaikyti.

Nors ŽŪM atstovas jokių konkrečių pažadų nedalijo, ŽŪIKVC generalinis direktorius S. Puodžiukas informavo, kad ministerijai yra pateiktas pasiūlymas taisyklėse aiškiau apibrėžti žemės dirbimo būdus: „Manau, kad pasėlių deklaravimo taisyklėse atsiras aiškesnis apibrėžimas ir žemės dirbimo technologiją bus galima pažymėti paraiškų informacinėje sistemoje.“

MŪ inf.