Vilnius. Prezidentui prakalbus apie išmokų lubų nustatymą, žemdirbiai ir jų atstovai dalijasi argumentais už ir prieš.

Praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą. Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 iki 200 Eur/ha, o 2027 m. minimali išmoka sieks 215 Eur/ha.

Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. Ši riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas teigia iš principo pritariantis išmokų luboms, tačiau pažymi, jog tam nereikia įstatymo pataisos – pakanka ministro įsakymo. Dėl lubų dydžio, anot jo, turi būti tariamasi su žemdirbiais.

„Šiandien patys stambiausieji ūkiai jau turi galėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti. Viršutinė riba turėtų būti, manau, pati žemdirbių savivalda turėtu apsitarti ir teikti ministerijai siūlymus“, – sakė A. Stančikas.

Jo teigimu, viršutinę išmokos ribą nustačius įstatymu, vėliau gali kilti keblumų, jei Europos Sąjungos mastu bus nustatyta kitokia kartelė.

„Jei įstatyme nustatysim 150 tūkst. eurų ribą, o Europa įveda 80 tūkst., kaip tada reikės įstatymus keisti? Tai Europos pinigai, reglamentuojami Europos tvarka, ir ministro įsakymu tas lubas galima nustatyti“, – kalbėjo A. Stančikas.

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius laikosi pozicijos, kad tiesiogines išmokas „reikia sutvarkyti nuo viršaus ir nuo apačios“, taip pat užtikrinti saugiklius, kad didieji savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių.

„Mūsų (konservatorių – red.) partijos programoje įrašyta, kad lubas reikia susieti su galimu 500 ha žemės plotu, bet taip pat reikia sutvarkyti ir apačią. Dabar taikomos įvairios schemos pagal ūkio plotą, ūkiai skaidomi po 30 ha, perrašomi jauniesiems ūkininkams, nes iki 30 ha ir jauniesiems ūkininkams didesnės tiesioginės išmokos, ir atsiranda tam tikri gudravimai“, – sakė K. Starkevičius.

„Prezidentas teisingus pastebėjimus išsakė, bet dar turi būti taikomas susietumo kriterijus, nes jei susietumo nebus, tų ūkių (suskaidytų) atsiras ne vienas“, – teigė K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas, nes tai, anot jo, sumažintų lietuvių konkurencingumą Europos Sąjungoje.

Ministro teigimu, siūlomi apribojimai taip pat didintų administracinę naštą, be to, pasak jo, smulkieji ir vidutiniai ūkiai didesnę paramą galės gauti kitomis priemonėmis. 

„Eksportuojam produktus į 150 šalių, ūkiai, kad ir gaudami mažesnes išmokas, sugeba būt konkurencingi ir konkuruoti net ir su Prancūzijos, Italijos, Graikijos ūkininkais, kurie turi didesnes išmokas. Jeigu apribosime, tai prarasime ir eksporto rinkų dalį. Įvertinant viską, mano manymu, tai būtų netikslinga“, – pridūrė jis. 

A. Palionio teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse. 

Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“.

Ministras teigia, jog tai tik rekomendacija ir nėra privaloma, jeigu šalis naudoja kitas priemones remti smulkius ūkius.

Pasvalio rajono bendrovės „Pasvagra“ direktorius Stanislovas Algirdas Keparutis sako, kad iniciatyva yra neteisinga. Anot jo, jeigu norima tvarkyti sektorių, pirmiausia reikia žiūrėti į veltui išmokas gaunančius ūkininkus.  

„Koks skirtumas, ar didelis, ar mažas? Jeigu žemę dirba, kodėl jam turėtų būti kitokios išmokos. Suprasčiau taip: tas, kuris dirba, tas ir gauna. Jeigu nedirba, tai negauna. Būtų gerai, kad negautų „sofos ūkininkai“, yra ir tokių, pasirodo (...) Jeigu žmogus gabus, talentingas, darbštus, sukūrė didesnį ūkį, tai kodėl iš jo reikia atimti? Ar čia komunistinė lygiava? ", – sako S. A. Keparutis, vadovaujantis bendrovei, kuri valdo apie 2600 ha.

Asmeniškai ūkininkaudamas mažesniame plote jis teigia, kad jau dabar yra sudarytos palyginti geresnės sąlygos mažesniems ūkininkams. Pasak jo, naujausia iniciatyva gali būti susijusi ir su artėjančiais Seimo rinkimais. 

Pakruojo rajono Lygumų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras Ivanauskas taip pat teigia, kad perskirstymas būtų nesąžiningas (bendrovė valdo apie 5900 ha).

„Žemę dirbame visi, žmonės dirba, atlyginimą reikia mokėti, kodėl vieniems atiduoti, iš kitų paimti? (...) Jeigu yra nustatyta, tai reikia visiems ir mokėti“, – sakė P. Ivanauskas. 

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad lubos padėtų išsaugoti kaimą ir mažinti atskirtį. 

Jis mano, kad tiesioginės paramos dydis galėtų siekti 50 tūkst. eurų, nuo 50 iki 100 tūkst. galėtų būti mokama 25 proc. tiesioginių išmokų, o nuo 100 tūkst. iš viso nutraukti paramą.

Parengta pagal BNS pranešimus