Akademija (Kauno r.). Žemdirbių rėmimas tiesioginėmis išmokomis už plotus yra klaidinga Europos Sąjungos politika. Tokia parama neskatina sparčių gyvenimo kokybės pokyčių kaime, mažai prisideda prie tvarumo, mano Europos Parlamento Žaliųjų (Europos laisvojo aljanso) bendrapirmininkė Rebeka Harms (Rebecca Harms), viešėjusi praeitą savaitę Lietuvoje.

Europos Parlamento Žaliųjų bendrapirmininkė apsilankė Aleksandro Stulginskio universitete, kur domėjosi mokslininkų iniciatyva sukurti vienintelį Europos regione Klimato kaitos centrą, kuriame planuojama suburti šios srities mokslininkus, tyrimų ir konsultavimo įstaigas. Tokio centro išskirtinumas - galimybė pristatyti eksperimentinius demonstracinius objektus, kurie parodytų skirtingų ūkinių priemonių poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai, pavyzdžiui, skirtingų miškininkavimo būdų, skirtingų žemdirbystės sistemų, gyvulininkystės technologijų ir atsinaujinančiosios energijos išteklių.

R. Harms dalyvavo ir ASU surengtoje konferencijoje „Gyvybingas kaimas - galimybė XXI amžiaus Lietuvai", kurioje daug dėmesio skirta tvarumo idėjai. Nuotraukoje - kartu su EP nariu Broniu Rope

Pasak europarlamentarės, visuomenė dažnai klaidingai tapatina tvarų ūkininkavimą ir aplinkosaugą. „Tvarumo idėja apima ne vien aplinkos saugojimą, bet ir žmogų, jo ekonominius interesus, socialinę gerovę, siekiant pusiausvyros visose srityse", - sakė R. Harms, apsilankiusi Lietuvoje kolegos Bronio Ropės kvietimu.

Anot Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko, aplinkosauga nėra pati maloniausia tema ūkininkams, bet žemdirbiai supranta jos būtinybę. „Ūkininkavimas turi būti tvarus, mes privalome laikytis gyvūnų gerovės, aplinkosaugos reikalavimų, nes esame remiami Bendrosios žemės ūkio politikos, t. y. visos ES vartotojų pinigais, todėl turime užtikrinti vartotojų teisę į sveiką maistą", - .kalbėjo B. Markauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad aplinkosaugos reikalavimai didina ūkių sąnaudas, tiesioginės grąžos neduoda, be to, ūkininkai daug laiko turi praleisti „prie popierių", o tai vargina ir atgręžia prieš aplinkosaugos idėjų įgyvendinimą. Požiūrį į aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą pakeistų biurokratinės naštos sumažinimas.

Pristatydama tvaraus ūkininkavimo idėją, R. Harms pacitavo vokiečių posakį: ką gauni iš tėvų, priimk, gausink ir rūpinkis, kad galėtum perduoti kitai kartai. Rūpintis reikia ne vien derlingumu, bet ir žemės kokybe, vandeniu, vandens prieinamumu, gyvūnų gerove. „Ką gauname, turime perduoti ateities kartoms. Tai ne vien Žaliųjų partijos idėja. Tai žmonijos ūkininkavimo esminis principas, gimęs su pačiu ūkininkavimu", - sakė R. Harms.

Tiesioginės išmokos už plotą - klaida

Kalbėdama apie tvarumo idėją ir kokybiško gyvenimo kaime užtikrinimą, Europos Parlamento Žaliųjų (Europos laisvojo aljanso) bendrapirmininkė akcentavo būtinybę peržiūrėti rėmimo polotiką.

Pristatydama požiūrį į tiesiogines išmokas, pavadino jas klaidinga politika, nes didžiųjų žemvaldžių nuolat auga, jie daugiausiai ir pasinaudoja didžiąja išmokų dalimi. „Žalieji siekia apriboti tiesiogines išmokas, kad sumažintų stambiųjų žemvaldžių galią, o daugiau lėšų atitektų tvariam kaimo ir ūkių vystymuisi. Didesnę paramą reikėtų skirti ne už plotą, o už veiklą. Labiau remiami turėtų būti tie ūkininkai, kurie labiau rūpinsis aplinka, gamta, gruntiniais vandenimis, naudos mažiau pesticidų, pereis prie ekologiškos gamybos. Pertvarkant ES žemės ūkio politiką siekiame, kad tiesioginės išmokos būtų nurėžtos, daugiau paramos tektų gyvenimo kokybei kaime, visų ūkininkų interesams", kalbėjo R. Harms.

Ji akcentavo, kad būtina daugiau pinigų skirti gamybos plėtrai, ūkiuose gaminamos produkcijos perdirbimui, o ne vien tradiciniams ūkio dalykams. Būtina skatinti pieno kooperaciją, pačių ūkininkų kontroliuojamą pieno produktų gamybą, t. y. tą veiklą, kuri leistų ūkininkams uždirbti iš maisto gamybos.

Lietuva neturi manevro laisvės

Pasak europarlamentarės, kiekvienos šalies žemės ūkio sektorius labai priklauso nuo nacionalinės vyriausybės. Vokietija sutarė su ES, kad Vokietijos žemės ūkio ministerija gavo labai daug laisvės disponuoti ES paramos fondais.

„Vokietija turi didelę manevro laisvę, j gali europiniais pinigais paremti tuos, kurie užtikrina ūkininkavimą tam tikromis sąlygomis. Lietuva tokios manevro laisvės neturi. Tiesioginių išmokų sistema Lietuvai nelabai tinka. Lietuva turi išsiderėti daugiau veiksmo laisvės, kad ūkininkai labiau galėtų pasinaudoti parama", - sakė R. Harms.

Sankcijas reikia tęsti

Vertindama Lietuvos pieno sektoriaus situaciją, R. Harms pqabrėžė, kad Lietuvos pieno gamintojams svarbu užsitikrinti kritinį produkcijos kiekį, kad galėtų konkuruoti su stambiausiais Lietuvos ir ES konkurentais. Pigus vokiškas ir lenkiškas pienas kelia rūpesčių ne vienai ES šaliai, todėl ES ūkiai turi siekti solidarumo prieš labai pigų pieną šiose šalyse.

„Lietuva kenčia ir dėl Rusijai taikomų sankcijų politikos. Aš už sankcijas prieš Rusiją, nes ji vykdo agresyvią politika. Su Rusija įmanoma kalbėti tik sankcijų ir griežtos diplomatijos kalba. Jeigu dėl mūsų sprendimų ūkininkai patiria žalą, mes turime kompensuoti nuostolius tiems, kurie nukentėjo. Mes privalome tęsti sankcijas, o kartu mokėti už savo sprendimus", - savo poziciją apibrėžė R. Harms.

Kada suvienodins išmokas

Diskusijos metu konferencijos dalyviai teiravosi, kad galima tikėtis, jog ES ir Lietuvos žemdirbių gaunamos išmokos bus suvienodintos? Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, kitąmet numatyta 2014-2020 m. finansinio laikotarpio vidurio peržiūra. Jis įregistravo pasiūlymą dėl papildomo biudžeto lėšų skyrimo išlyginti išmokų netolygumus.

Anot B. Ropės, dešimties metų pereinamasis laikotarpis dėl išmokų suvienodinimo praėjo, tačiau rezultatai žemdirbių netenkina.

Kiek dar ES leis naudoti glifosatą

ES pratęsė glifosato naudojimą dar 7 metus, tačiau jo naudojimas ribojamas. Pasak B. Ropės, nuo kitų metų glifosatas nebus lengvai prieinamas parduotuvėse, juo nebus galima bus purkšti laukų prieš derliaus nuėmimą.

Ar naudingas Lietuvos ūkininkams ES-JAV prekybos susitarimas

Atsakydamas į klausimą apie JAV-ES laisvos prekybos sutartį, B. Ropė pabrėžė, kad sutartis reikalinga, tačiau svarbu nepadaryti klaidų derybose. Ekspertai nurodo, kad sutartis naudinga Europai, tačiau žemės ūkio srityje ji kur kas naudingesnė Jungtinėms Valstijoms.

„JAV ūkių apyvartos didesnės, energija pigesnė, antra, daug modifikuotų augalų, didesni derliai, mažesnės kainos. Kaip bus suderėta, nėra aišku. Planuojama atsisakyti 97 proc. muitų, liks 3 proc. reguliuojamų muitų apimtų maisto (pieno, mėsos) ir žemės ūkio sektorių", - sakė B. Ropė.

R. Harms pritarė, kad Amerikai labai svarbu gauti palankų pritarimą dėl laisvos prekybos žemės ūkio produkcija, nes amerikiečiams gyvybiškai rūpi išvežti žemės ūkio produkciją.

„Mes kol kas žiūrime skeptiškai. Analizuodama derybų rezultatus, matau labai daug trūkumų ir grėsmių. Amerikos ūkiai yra milžiniški, būtų keista jiems visiškai atverti rinką, nes Europos ūkiai niekada nesugebės su jais konkuruoti. Tai didelė grėsmė Rytų Europai, kur daug mažų šeimos ūkių. ES valstybės turi apsispręsti, kaip apsaugoti ES ūkius prieš pasirašant sutartį", - savo nuomonę dėstė Europos Parlamento Žaliųjų (Europos laisvojo aljanso) bendrapirmininkė Rebeka Harms.

MŪ inf.