Vilnius. Vakar, rugsėjo 17 d., žemės ūkio ministras Andrius Palionis Seimui pristatė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-3536, kuriuo siekiama sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus), kurti rizikos valdymo fondų paramos priemones bei teikti valstybės paramą šiems rizikos valdymo fondams.

Pasak žemės ūkio ministro, įstatymo projekte sudaroma galimybė žemdirbių iniciatyva steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba pagal žemės ūkio veiklos sektorius, kadangi kainų svyravimo bei neigiama klimato kaitos rizika ne visus sektorius paliečia vienodai ir ne visiems sektoriams daro tokį patį poveikį.

„Šiuo nauju įrankiu užtikriname platesnes žemės ūkio veiklos rizikos valdymo aprėptis. Įstatymo projekto pagrindu žemdirbiams, įsteigusiems fondą, bus galimybė turėti apsaugą nuo visų rizikų santykinai mažais kaštais. Be to, žemdirbių įmokos, skirtingai negu draudimo atveju, kaupiamos fonde, tai yra neprarandamos“, - aiškina A. Palionis.

Pasak žemės ūkio ministro, pavyzdžiu galėtų būti pieno gamyba. Ji yra viena iš tų žemės ūkio veiklos sektorių, kur žemdirbių savitarpio pagalbos fondas galėtų padėti spręsti rizikos dėl pieno gamintojų pajamų sumažėjimo problemas.

„2015–2016 metais pieno gamintojų pajamų sumažėjimas buvo didesnis negu 20 proc., palyginus su praėjusių trejų metų pieno gamybos pajamų vidurkiu. Jei šiuos dvejus metus būtų veikęs pieno gamybos rizikos valdymo fondas, pieno gamintojams būtų buvusi galimybė mokėti išmokas iš jo. Pajamų svyravimai pastebimi ir kituose, pavyzdžiui, augalininkystės, sektoriuose. Rizikos fondo kūrimas būtų kaip priemonė, kuri išspręstų šią problemą“, – sako A. Palionis.

Numatoma, kad fondo lėšas sudarytų žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos; pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius; kitos teisėtai įgytos lėšos.

Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšos galėtų būti naudojamos: išmokoms žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyviams mokėti; žemės ūkio rizikos valdymo fondų administravimo sąnaudoms padengti; žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimui į vertybinius popierius arba terminuotus indėlius; žemės ūkio rizikos valdymo fondų audito išlaidoms padengti.

 „Rizikos valdymo fondų veikloje dalyvaus patys žemės ūkio produkcijos gamintojai, jie mokės įmokas ir prisiims dalį kaštų, susijusių su ekstremaliais reiškiniais. Todėl automatiškai bus sumažintas valstybės biudžeto lėšų naudojimo poreikis, kai reikės kompensuoti įvykusių krizių nuostolius“, – sako žemės ūkio ministras.

Projektui po pateikimo pritarė 86 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 14. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 10 d.

Rizikos valdymo fondas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų galės gauti iki 70 proc. paramos šiai priemonei įgyvendinti.

MŪ, LRS inf.