Akademija (Kauno r.). Esami ir būsimi žemės ūkio politikai, dalyvavę debatuose apie žemės ūkį, kai kuriais klausimais sutarė, tik siūlė skirtingus jų sprendimo būdus.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) VDU Žemės ūkio akademijoje pirmadienį surengė debatus „Žemės ūkio raida po Seimo 2024 m. rinkimų“ su politinių partijų delegatais, galimais žemės ūkio politikos formuotojais, potencialiais kandidatais į žemės ūkio ministrus.

„Kompetentingų ir išmanančių žemės ūkį politikų su kiekviena Seimo kadencija vis mažiau, tik daugėja norinčių komentuoti, vertinti, reglamentuoti, nors neturi tam kompetencijos. Tai negera tendencija“, – LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas paaiškino, kas paskatino surengti tokius debatus.

Debatuose dalyvavo dabartinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai), Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Mindaugas Maciulevičius (Lietuvos socialdemokratų partija), Viktoras Pranckietis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Kęstutis Mažeika (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Remigijus Lapinskas (Lietuvos žaliųjų partija), Remigijus Žemaitaitis („Nemuno aušra“), Mindaugas Bastys (Taikos koalicija).

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas labai tikisi naujos sudėties Seime daugiau kompetentingų žemės ūkio srities politikų

Į debatus neatvyko Lietuvos regionų bei Laisvės ir teisingumo partijų atstovai.

Debatus moderavo redakcijos „Mano ūkis“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Trofimišinas. Pirmiausia jis politikų teiravosi, ar žemės ūkis, partijų nuomone, yra strateginė šaka. Dėl šio klausimo ginčų nekilo – visi sutarė, kad žemės ūkis tarp svarbiausių valstybės prioritetų, nes aprūpinimas maistu yra ir nacionalinio saugumo klausimas.

Debatus moderavo redakcijos „Mano ūkis“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Trofimišinas

Tiesa, V. Pranckietis teigia radęs dviejų partijų programas, kurios, jo manymu, nemato žemės ūkio kaip strateginio sektoriaus.

Nuomonės išsiskyrė dėl žaliojo kurso – jį stabdyti siūlė M. Bastys, K. Mažeika teigė, kad žaliasis kursas – galimybė, o ne blogis. R. Lapinsko manymu, šiuolaikinį ūkininkavimą galima suderinti su žalinimu.

Į klausimą, kaip siūlytų suvaldyti ir spręsti žemės ūkyje vis pasitaikančias krizes, K. Starkevičius, per 2008–2012 m. krizę dirbęs žemės ūkio ministru, teigė, kad kiekvienai krizei pirmiausia reikia pinigų, taip pat ir konkurencijos draudimo sektoriuje.

„Reikia donoro, kuris padėtų per krizę išgyventi visam sektoriui“, – prisiminęs tuo tikslu sukurtą kelių šimtų milijonų fondą, kuris ir tuomet padėjo išgyventi, sakė K. Starkevičius.

B. Ropė pasigedo ispaniškojo modelio taikymo Lietuvoje, sprendžiant pieno krizę. M. Maciulevičius jam pritarė ir teigė, kad šio modelio taikymas, taip pat ir Maisto tarybos steigimas būtų jo partijos prioritetas.

Debatų dalyviai daugiau ginčijosi dėl švelniakailių žvėrelių verslo uždarymo, dėl melioracijos, klimato kaitos – vienintelis R. Žemaitaitis ją griežtai neigė.

K. Starkevičiaus nuomone, visi turime prisitaikyti prie klimato kaitos ir „tada neturėsime priešpriešos“, o tam reikia mokslo žinių, pinigų ir noro.

Skirtingų ideologijų atstovai sutarė dėl fakto, kad reikia lėšų melioracijos sistemoms atnaujinti, tačiau išsakė skirtingus būdus, kaip tai padaryti.

LŽŪT surengti debatai VDU Žemės ūkio akademijoje sulaukė didelio žemdirbių dėmesio

Diskutuojant apie žymėtojo dyzelino naudojimą ir jo apmokestinimą, V. Pranckietis, M. Bastys sakė, kad žymėtas dyzelinas turi išlikti. Tam pritarė ir K. Starkevičius, teigdamas, kad pigesnis dyzelinas reikalingas pigesnei kokybiškai produkcijai pagaminti – taip yra visose ES šalyse ir tai turi išlikti Lietuvoje.  

M. Maciulevičius siūlė nebūti pionieriais ir pirmiausia aiškintis, ar tam yra alternatyvų. R. Lapinskas teigė, kad lengvatos dyzelinui pamažu turi išnykti mainais į tam tikras subsidijų programas. B. Ropė siūlė šį klausimą pateikti mokslui ir pramonininkams, kad pasiūlytų technologijas be iškastinio kuro.

K. Mažeika kalbėjo apie dyzelino žymėjimo panaikinimą, jo teigimu, tai leistų dar keliais centais jį atpiginti. O. R. Žemaitaitis siūlė „baigti cirkus su tuo žaliu kuru“, esą visų ūkininkų vaikų automobiliuose jį rastume.

Moderatorius V. Trofimišinas pateikė politikams įsivaizduojamą situaciją – staiga Lietuvos biudžetas tampa perteklinis, žemės ūkiui papildomai skiriama 20 mln. eurų lėšų prioritetiniams žemės ūkio sektoriams finansuoti. „Kaip paskirstytumėte šias lėšas, būdamas žemės ūkio ministru?“ – klausė debatų dalyvių.

Dauguma nurodė melioraciją (M. Bastys, M. Maciulevičius), melioraciją ir pieno sektorių – gyvulininkystę (R. Žemaitaitis, K. Starkevičių pakeitęs Jonas Gudauskas, R. Lapinskas, V. Pranckietis). M. Maciulevičius tas lėšas skirtų dar ir pasėlių perdraudimui, kad skatintų ūkininkus tai daryti. Taip pat politikai tikino, kad pirmiausia tartųsi su socialiniais partneriais, tai ypač akcentavo B. Ropė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis klausė debatų dalyvių, ar jie galėtų pažadėti, kad, jiems atėjus į valdžią, nebūtų jokių naujų mokesčių?

Tai padarė tik B. Ropė ir M. Bastys. M. Maciulevičius žadėjo dėl to diskutuoti su socialiniais partneriais ir „dėti pastangas“, kad to neįvyktų. Kiti politikai kvietė būti labiau realistais. Pasak R. Lapinsko, naivu būtų tikėtis, kad to per 4 metus neįvyks, svarbiausia, kad nauji mokesčiai būtų racionalūs ir pagrįsti. V. Pranckietis teigė, kad mokesčių stabilumas įrašytas į partijos programą, o K. Starkevičius dar pridūrė, kad visada turi būti aišku, iš kur bus imama ir kas už tai gaunama.

Debatų dalyvių nuomonės teirautasi ir apie daugiametes pievas, apie kooperaciją, asociacijas, savivaldos (konkrečiai – Žemės ūkio rūmų) rėmimą ir kitas aktualijas.

Visas debatų įrašas: