Vilnius. Savivaldybių žemės ūkio specialistai pabrėžia, kad jiems priskiriamų funkcijų ir darbų daugėja, o finansavimo stinga. Parlamentiniame Kaimo reikalų komitete iškelta mintis, kad prie finansavimo galėtų prisidėti Aplinkos ministerija.

Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje apie tai kalbėjusi Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė, Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad pagrindinė problema – valstybės deleguotų funkcijų finansavimas.

„Nuo 2008-ųjų krizės, kai buvo sumažintas finansavimas, iki šiol jis nėra atstatytas. Kasmet po 2 mln. Eur pridedama, bet tenka labai diskutuoti, kad juos skirtų. Situacija šiai dienai nedžiugina.

Pagal metodiką sąlyginių darbuotojų 2025 m. turėtų būti 800. Pagal vidutinį darbo užmokestį jiems priskaičiuotas atlyginimas už deleguotas funkcijas sudarytų tik 934 Eur. Už tokį atlyginimą gauti specialistą, kuris atitiktų dabartinius reikalavimus, neįmanoma.

Dėl atlyginimo visų specialistų, palyginti su 2018 m., sumažėjo vos ne per pusę. Kai kurios savivaldybės net 50 proc. prideda, kad išlaikytų specialistus“ – pasakojo Z. Bakanienė.

Ji teigė, į etatų metodiką vis dar neįtrauktas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimas. Pasak Z. Bakanienės, nors Panevėžio r. galima laikyti išskirtiniu tuo atžvilgiu, bet visoje šalyje jis tikrai ne vienas toks – pernai Panevėžio rajone specialistai gyvūnų padarytai žalai vertinti sugaišo 800 darbo valandų. „Rekordas buvo 2021 m., kai sugaišome 1 200 valandų. Deja, bet tai niekaip neatsispindi metodikoje“, – teigė Z. Bakanienė.

Anot jos, kai rengta metodika, matyt, kai kurių darbų net nebuvo, o dabar labai nemažai laiko sugaištama su viešaisiais pirkimais, ypač melioracijos srityje. Tarp neįvertintų darbų ji vardijo ir susijusius su pasėlių draudimu, kitas funkcijas.

„Metodika neatspindi specialistų poreikio tokio, koks jis yra. Jau nekalbant apie finansavimą. Matome, kad sudėtinga į žemės ūkio skyrius prisikviesti kompetentingų specialistų. Anksčiau turėjome kiekvienos srities – agronomą, mechanizatorių, zootechniką, ekonomistą, buhalterį. Dabar tokiai siauriai specializacijai kaip melioracija nebeturime prabangos turėti specialistų“, – kalbėjo Z. Bakanienė.

Posėdyje be kitų savivaldybių žemės ūkio specialistams tenkančių funkcijų aptarta ir žemės ūkio mašinų registracija bei su tuo susiję darbai.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius tikino, kad 2008 m. finansavimo lygis pasiektas ir pralenktas – tuo metu buvo 9,1 mln. Eur, dabar yra 11,3 mln. Eur. Jis sutiko, kad metodiką galima keisti, tačiau tai užtruks bent metus, darbai ir funkcijos bus iš naujo įvertinti, tačiau rezultatas „gali pasisukti į visai kitą pusę nei norėtumėte“.

Jo teigimu, kasmet dėl finansavimo kreipiamasi į Finansų ministeriją ir dabar jau gautas atsakymas, kad patvirtintas praeitų metų lygis – 11,3 mln. Eur.

Parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, priminė, kad nors kalbama apie funkcijas, reikėtų nepamiršti, kad žemės ūkio specialistai – gyvi žmonės, gaunantys labai minimalias algas, dirbantys nevisą etatą. „Jei ir toliau mūsų požiūris bus, kad mes čia deleguotas funkcijas apmokame tiek, kiek reikėtų, o kita turi apmokėti savivaldybė, atlyginimų nebus ir tie žmonės pasitrauks“, – kalbėjo V. Pranckietis, teigdamas, kad Žemės ūkio ministerija turėtų tam skirti daugiau dėmesio.

Seimo narys Jonas Gudauskas svarstė, kad žemės ūkio specialistai, jų atliekamas darbas, turėtų būti ir Aplinkos ministerijos sritis.
„Aplinkos ministerija tikrai daug prisideda, kad žemdirbiai turėtų rūpesčių. Žemės ūkio specialistai turi ir konsultuoti, nors tai į jų pareigybes neįeina: žaliasis kursas, šlapynės, durpynai, pelkės, žemėlapiai... Kalbame apie etatų skaičių ir papildomą finansavimą, tai aptariant 2025 m. gal reikėtų kreiptis ir į Aplinkos ministeriją, kad ir ji prisidėtų, ne tik Žemės ūkio ministerija“, – siūlė J. Gudauskas.

„Palinkėkime Žemės ūkio ministerijai inicijuoti tokias pataisas, kad jos tą finansavimą atspindėtų“, – reziumavo V. Pranckietis.

Nors parlamentinis Kaimo reikalų komitetas konkrečių sprendimų šiuo klausimu nepriėmė (komitetas vykdo parlamentinę kontrolę), tačiau jo pirmininkas V. Pranckietis ragino Žemės ūkio ministeriją galvoti ir apie naują metodiką, ir apie žmones, ir apie deleguotas funkcijas bei finansavimą.