Vilnius. Seimas ketvirtadienį pripažino žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi.

Parlamentas 111 balsų už ir dviem susilaikius priėmė tokias Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas – žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu bus laikomi tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis, kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga.

Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2026 m. rugpjūčio 1 d.

Siūlymą teikusi Vyriausybė teigė, jog tai padės užtikrinti šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais, ypač ekstremaliųjų situacijų ir krizių metu, paskelbus mobilizaciją ar įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Parlamentarai Jurgis Razma bei Kęstutis Mažeika apgailestavo, kad žemės ūkį pripažinus strateginiu sektoriumi kitų metų biudžeto projekte jam numatytas mažesnis finansavimas.

„Paskelbiame sektorių strategiškai svarbiu ir tarsi to svarbumo pagrindimą sprendžiame per finansavimo mažinimą. Ar laikome, kad sektorius toks kietas, kad gali apsieiti su mažesniais finansais“, – posėdyje kalbėjo J. Razma.

Remigijus Žemaitaitis kitų metų žemės ūkio finansavimą siejo su didinamomis išlaidomis gynybai: „Ta didžioji dalis pinigų ir nueina gynybai. Dėl to maistą ir pripažįstame strateginę reikšmę turinčiu dalyku.“

Pataisos numato, kad būtina sudaryti sąlygas konkurencingai žemės ir maisto ūkio plėtrai, užtikrinti saugių, geros kokybės ir plataus asortimento produktų tiekimą rinkai.

Buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas rugsėjį teikdamas pataisas Seimui sakė, kad kriziniai laikotarpiai, pavyzdžiui, Covid-19 pandemija, parodė, jog maisto grandinės yra trapios, todėl pataisos svarbios stiprinant savarankišką apsirūpinimą maistu.

Jis pridūrė, kad priėmus sprendimą ūkininkai ir maisto pramonė pirmumo tvarka gautų dujų, elektros.