Kėdainiai. Valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis teigė Kėdainiuose vykusioje diskusijoje su žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais.

„Žemės ūkio sektorius Lietuvai ypač svarbus. Ne tik dėl apsirūpinimo maistu, bet ir dėl kaimo gyvybingumo, regionų stiprėjimo. Lygiai kaip ir smulkusis bei vidutinis verslas, kuris yra viena iš mūsų šalies ekonomikos varomųjų jėgų“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda. 

Pasak jo, smulkusis ir vidutinis verslas sudaro daugiau nei 99 proc. Lietuvos įmonių, sukuria du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba beveik trys ketvirtadaliai visų darbuotojų.

„Atsakingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ūkininkais, privalo ieškoti ir rasti veiksmingų priemonių, kurios prisidėtų prie smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, konkurencijos didinimo, trumpųjų maisto grandinių, kooperacijos skatinimo“, – sakė šalies vadovas. 

Jo teigimu, viešuosiuose pirkimuose turi atsirasti daugiau vietos trumposioms maisto prekių grandinėms. 

„Kai kurios savivaldybės šiuo požiūriu yra pajudėjusios. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi tam tikrą finansavimą siekiant jas skatinti, tačiau egzistuoja daugybė biurokratinio pobūdžio kliūčių, tame tarpe ir viešųjų pirkimų procese, ir mums vis dar nepavyksta išeiti iš to užburto rato, kuriuo jau skundžiamės daugybę metų – orientacijos vien tik į kainą ir į blogą kokybę“, – teigė G. Nausėda.

„Dėl to kenčia tiltai (Kėdainiuose įgriuvęs tiltas – BNS), mūsų skrandžiai, kuomet kalbame apie maisto produktų kokybę, kenčia visi“, – pridūrė jis. 

„Ypatingai kelia nerimą maisto produktų kainų augimas, kuris gerokai viršija kitų prekių grupių brangimą, o ne paslaptis – viršija taip pat ir panašius infliacinius procesus kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – sakė G. Nausėda. 

Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovui didelį nerimą kelia ir spartus ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, mažėjimas – 2016–2020 metais šis skaičius siekė 44 proc. 

Susitikime su Kėdainių rajono vadovais šalies taip pat aptarė finansinio savarankiškumo, ekonominius, socialinius ir kitus savivaldai aktualius klausimus.