Vilnius. Seimas grįžo prie Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo. Tiekėjai teigia, kad baudas prekybos tinklai vis dar taiko, o prekybininkai bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, jog problema sprendžiasi savaime, tad įstatyminės bazės korekcijos būtų perteklinės.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant šį klausimą ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sakė, kad po gamintojų ir prekybininkų susitikimo paaiškėjo, jog problemą imasi spręsti prekybos tinklai, vieni baudų už tiekimo vėlavimus jau seniai netaiko, kiti peržiūri tvarką dabar. „Baudos už pavėluotą prekių pristatymą – atgyvena. Problema iš esmės sprendžiasi savaime“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Tai, kad prekybos centrai reaguoja į problemą ir ją sprendžia skirtingai, teigė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.

„Įmonės priima vidinius sprendimus, kiekviena savo viduje, nevienodu greičiu, skirtingais terminais. (...) Matome, kad problema sumažėjo“, – teigė R. Vainienė.

Vis dėlto perdirbėjai nebuvo tokie optimistiški. Anot jų atstovų, nors situacija gerėja, tačiau kai kurie tinklai baudas vis dar taiko. Be to, niekas nežino, kiek truks prekybininkų geranoriškumas ir iniciatyva nebausti už vėlavimus, juk nėra konkretaus reglamentavimo.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vadovės Dalios Ruščiauskienės žiniomis, spalį pritaikyta 100 proc. nuo nepristatyto kiekio dydžio bauda. Ji taip pat paaiškino, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugusių užsakymų apimčių.

Jai antrino ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, pasak kurio, problemų nekyla ten, kur taikoma geroji praktika ir užsakymai griežtai planuojami iš anksto. Tačiau yra ir tokių tinklų, kurie, pavyzdžiui, paskelbę akciją mato, kad ji sėkminga, tad staiga užsakymą padidina per pietus. Pristatyti reikia naktį, o to nepadarius iškart taikomos baudos.

Anot jo, problema tikrai išsispręstų, jei tinklai geriau planuotųsi. „Mes verslininkai, tai – mūsų duona, norime parduoti“, – kalbėjo E. Mackevičius, tikindamas, kad nėra vėluojančiųjų tyčia, o nepristatyta produkcija perdirbėjui jau savaime tampa bauda, nes jis neparduoda.

Pasak I. Valeškaitės, Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, prekybininkų baudos sudaro 0,08 proc. prekių pirkimo kainos vertės. Viceministrės teigimu, įstatymo pataisos nesvarstomos, nes jis keistas pernai, o į Konkurencijos tarybos išvadą (dėl baudų taikymo) neatsižvelgta, nes ji pateikta pavėluotai.

„Teisės aktus reikia keisti ne dažniau nei kartą per metus, pagrįstai, prireikus, jeigu pataisos daro didelį poveikį“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Vis dėlto ir dabar Konkurencijos taryba pasisako už prekybininkų ir tiekėjų santykių reglamentavimą įstatymu. Tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė teigė, kad yra problema dėl baudų, o įstatymo pataisos reikalingos, nes memorandumas nėra teisinis ir įpareigojantis dokumentas. 

Už įstatymo pataisas pasisakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Tomas Garuolis.

Diskusijose, kam taisyti įstatymus dėl to, ką tarsi sprendžia gera prekybininkų valia, taškus sudėliojo LGPPA vadovė. Pasak jos, jei ir nėra nusikalstamumo, įstatymai, numatantys aiškią atsakomybę, vis tiek yra. 

„Svarbu, kad įstatymas atsirastų. Tiems, kuris jis neaktualus, aktualus ir netaps, kitus kažkiek tikriausiai sudrausmintų“, – sakė D. Ruščiauskienė.

Po diskusijos parlamentinis Kaimo reikalų komitetas paprašė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikti Seimui Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą. Tai turėtų būti padaryta iki pavasario sesijos.