Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė pritarti Kelių įstatymo pakeitimams, o subūrus darbo grupę - ieškoti galimų sprendimų dėl Miškų įstatymo pakeitimų, kuriems Vyriausybė savo išvadoje nepritaria.

Miškų įstatymo pakeitimais siūloma suteikti galimybę atstatyti ir naudingai panaudoti užpelkėjusius, medžių savaiminukais apaugusius privačius žemės ūkio paskirties žemės plotus, įtrauktus į apskaitą kaip miškai.

Taip miško žemė būtų paversta žemės ūkio paskirties žeme. Aiškinamajame rašte teigiama, kad taip siekiama mažesnėmis sąnaudomis atstatyti sugedusias sausinimo sistemas, pritaikytas žemės ūkio paskirties žemei ir šią žemę efektyviai panaudoti pagal buvusią paskirtį.

„Mes šiandien kalbame, kad reikia daug investuoti, prašome iš biudžeto skirti papildomas lėšas (melioracijai - red.), tačiau kai kuriais atvejais mes net negalime paprasčiausiai sutvarkyti dėl kitų problemų – tų pačių savaiminių miškų užaugimo“, - kalbėjo komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

Vyriausybės išvada dėl šių pakeitimų buvo vienareikšmiška – nepritarti, argumentuojant, kad miškus būtina saugoti ir didinti jų plotus. Išklausęs situaciją Seimo narys Algimantas Salamakinas visų pirma klausė, kaip apskritai buvo užžymėtas miškas ant melioracijos griovio. „Kai buvo tiesiama melioracija, miškų juk mes nemelioravome, melioravome dirbamą žemę“, - kalbėjo A. Salamakinas.

„Branginame mišką, bet turime branginti ir žemės ūkio paskirties žemę", - sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas

Priminti, kaip atsirado savaiminiai miškai, bandė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus Kupstaitis, teigdamas, kad jei savu laiku žemės ūkio paskirties žemė nebuvo tinkamai prižiūrėta, atsirado savaiminukų, tačiau ir jie iškart nėra traktuojami kaip miškas. „Iki dvidešimties metų amžiaus savaiminukai nėra apskaitomi kaip miškas, ir kol pasiekia tą amžių, ūkininkai gali juos šalinti iš žemės. Ką dabar sėkmingai daro“, - teigė N. Kupstaitis. Anot jo, nėra aišku, kiek yra miškų ploto, kuriuose yra melioracijos įrenginiai.

Bediskutuodami, kad problema liečia tiek miškus, tiek dėl sugadintos melioracijos šlampančius ir mirkstančius laukus, prarandamą dirbamą žemę, parlamentarai sutarė, kad vienareikšmio vertinimo būti negali. Galiausiai, teisės aktas turėtų būti parengtas taip, kad liestų būtent tik savaiminukais užaugusius melioracijos įrenginius ir nesuteiktų progos atsirasti interpretacijoms, dėl kurių miškai būtų verčiami dirbama žeme.

Komiteto nariams buvo priminta, kad dabar žemės savininkas yra iš anksto įspėjamas, jog nesitvarkant žemė po tam tikro laiko gali būti traktuojama jau kaip miškas. „Dabar savininkai iš anksto yra informuojami, dar tuo metu, kai nesulaukęs dvidešimties metų. Savininkas informuojamas iš anksto, kad galėtų apsispręsti, ką jis darys: augins mišką ar jį nukirs“, - sakė N. Kupstaitis.

Parlamento narys Petras Čimbaras teigė, kad šioje situacijoje būtina ieškoti kompromisinio sprendimo ir jis turi liesti tik melioracijai kylančias problemas, o ne visus miškus. „Vyriausybė turėjo giliau pasikapstyti ir įsigilinti, kaip rasti tą išeitį“, - sakė jis.

Seimo narys Algimantas Salamakinas pabrėžė būtinybę ieškoti racionalaus sprendimo dėl Miškų įstatymo pakeitimo

Jam pritarė ir A. Salamakinas, teigdamas, kad atmesti yra lengva, tačiau šiuo atveju – būtina ieškoti sprendimo. Tad buvo pasiūlyta sudaryti darbo grupę, prie įstatymo projekto padirbėti tiek parlamentarams, tiek Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovams ir surasti racionalų sprendimą.

Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu šio klausimo svarstyme paskelbė pertrauką iki birželio.

Nemažai diskusijų sukėlė ir Kelių įstatymo pakeitimai, kuriais, be viso kito, siekiama aiškiau reglamentuoti leidimų važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimą.

Įstatymo projekte apibrėžiama ir sąvoka „savaeigė žemės ūkio mašina“. Ja būtų laikoma prie motorinių transporto priemonių nepriskiriama variklio varoma pati važiuojanti žemės ūkio mašina, skirta judėti ne keliais. Prie savaeigių žemės ūkio mašinų taip pat siūloma priskirti kombainus, šienapjoves, smulkintuvus ir augalų purkštuvus.

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Aleksandro Stupenkos, būtent savaeigėms žemės ūkio mašinoms ir būtų taikoma išimtis, kai pervažiuojant iš vieno lauko į kitą būtų nereikalingas leidimas. Tačiau tam būtina, kad ji važiuotų pati, tad sugedusiai technikai transportuoti leidimas jau būtų reikalingas.

Svarstydami tiek parlamentarai, tiek žemdirbių savivaldos atstovai atkreipė dėmesį į su leidimų išdavimu bei aiškesniu „nuo lauko iki lauko“ apibrėžimu susijusias problemas. Tiek A. Stančiko, tiek P. Čimbaro teigimu, visa tai būtų galima numatyti atitinkamuose poįstatyminuose aktuose.

Kaimo reikalų komiteto nariai bendru sutarimu nusprendė pritarti įstatymo pakeitimo projektui. Tiek Miškų įstatymo, tiek Kelių įstatymų pakeitimo projektams Kaimo reikalų komitetas buvo papildomas komitetas svarstymui.

MŪ inf.