Vilnius. Pirmajame Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegijos posėdyje aptarti paramos investicijoms į žemės ūkio valdas ir kt. klausimai.

Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas 2021 m. skirta  Kaimo plėtros programos pereinamojo laikotarpio parama – 50,5 mln. Eur  ir 76,9 mln. Eur Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšų.

Liko nepanaudota 36,4 mln. Eur KPP lėšų. ŽŪM pranešime teigiama, kad Kolegijos nariai pritarė, jog šios lėšos būtų skirtos 2022 m. kovo–balandžio paraiškų rinkimui.

EURI lėšomis finansuojamų projektų paraiškose nurodytas lėšų poreikis buvo 50 mln. Eur didesnis už biudžetą. Tačiau ne visų sektorių pareiškėjai buvo vienodai aktyvūs – kiaulininkystės bei paukštininkystės sektorių atstovai nepateikė paraiškų visai planuotai EURI sumai.

Kaip nurodoma ŽŪM pranešime, pernai ŽŪM susitarus su Finansų ministerija EURI projektams įgyvendinti papildomai skyrė 39,7 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų, kurios bus nukreiptos „pilkojoje zonoje“ esantiems projektams (surinkusiems vienodą atrankos balų sumą, kuriems iš dalies pakanka lėšų) bei inicijuoti naują paraiškų kvietimą.

Papildomų nacionalinių lėšų dalį (14,9 mln. Eur) numatoma panaudoti paraiškoms, surinkusioms vienodą atrankos balų sumą, kurioms iš dalies pakanka lėšų („pilkajai zonai“), finansuoti šiuose sektoriuose: pieninės galvijininkystės (12,2 mln. Eur); mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės ir triušininkystės (1,3 mln. Eur); sodininkystės, uogininkystės, atviro grunto daržininkystės (1,4 mln. Eur).

Balandį planuojama organizuoti antrąjį paraiškų kvietimą EURI ir papildomoms nacionalinėms lėšoms gauti. Kolegijoje sutarta, kad kiaulininkystės bei paukštininkystės sektoriams bus paliktos gruodį paraiškų priėmimo laikotarpiu nepanaudotos EURI lėšos (4,5 mln. ir 3,5 mln. Eur atitinkamai).

Pienininkystės sektoriui bus skiriama 18 mln. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės (atviras gruntas) sektoriui – 6 mln. Eur, daržininkystės uždaro grunto sektoriui – 4 mln. Eur (nepanaudotos EURI lėšos – 3,3 mln. Eur ir nacionalinės lėšos – 0,7 mln. eurų).

KOMENTARAS

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas Kolegijoje – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Pirmame posėdyje aptartas iš esmės vienas klausimas – priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ rezultatai.

KPP parama labiau orientuota į smulkesnius ūkininkus. Tačiau energetikos ir materialių išteklių kainos gerokai didesnės, o parama menka. Tikriausiai dėl to ūkininkai aktyviai dėl jos nesikreipė. Mes siūlėme KPP paramą, kuri siekia iki 300 tūkst. eurų, didinti bent dvigubai, dar anksčiau – iki 900 tūkst. eurų, tačiau ŽŪM šio siūlymo nepaisė.

Gal padidinus KPP paramą vidutinių ūkių žemdirbiai būtų aktyviau kreipęsi dėl KPP paramos, būtų likę daugiau pinigų projektams, finansuojamiems iš EURI lėšų. Visgi ŽŪM laikosi savo nuomonės, nes Europos Komisijai įsipareigojo paramą suteikti kuo didesniam skaičiui pareiškėjų. Duonos kepaliukas dalijamas visai Lietuvai, bet efekto nesulaukiama.

Per pirmąjį Kolegijos posėdį aptarta ir tai, kiek nepanaudotų EURI paramos lėšų liko. Siūliau „leisti žemyn balų lentelę“, jei virš jos esantys projektai būtų atmetami dėl netinkamumo, ir finansuoti mažiau balų surinkusius projektus, skirti lėšų pieno sektoriui – svarbiausiai ir šiuo metu pažeidžiamiausiai ūkio šakai.

Siūlymas sukėlė baimę, kad bus nusižengta taisyklėms ir galimai teks turėti reikalų su teisėsaugos institucijomis. Neteks, nes programos administravimo taisyklės leidžia Projektų valdymo komitetui sudaryti rezervinį projektų sąrašą vienų metų laikotarpiui, taip išsprendžiant problemą.

Gaila, bet posėdyje nebandyta rasti kompromiso dėl siūlymų keisti EURI pinigų perskirstymą ir padidinti KPP finansavimą. Mes pasakėme, bet tašką padėjo jie (Žemės ūkio ministerijos atstovai – red. past.). Diskusijų iš principo nebuvo.

Reikėtų ieškoti kompromisų. Kita vertus, ministras atsakingas už žemės ūkį ir jis turi priimti sprendimus, bet teisingus. Reikia įsiklausyti į siūlymus, nuomones ir rasti kompromisą. Juk ūkiai skirtingi, skiriasi ir poreikiai. Reikėtų keisti atrankos principus, atkreipiant dėmesį į sukuriamas ir išlaikomas darbo vietas, sumokamus mokesčius valstybei, sukuriamą bendrąjį produktą ir kt.“

***

Žemės ūkio ministerijos kolegijoje svarstomi ministrui pavestose valdymo srityse kylantys svarbūs klausimai ir teikiami pasiūlymai.

Kolegiją sudaro penki ministerijos atstovai, po tris narius iš Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos, du Žemės ūkio mokslo tarybos atstovai, po vieną atstovą iš Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos ir Aplinkosaugos koalicijos.