Pieno perdirbėjams pinigų nereikia
2020-04-22

Vilnius. Siekiant paskatinti žemės ūkio atsigavimą po koronaviruso sukeltos krizės, ketinama perdirbėjams įvairiuose sektoriuose skirti 160 mln. eurų, tačiau vieni iš jų – pieno perdirbėjai – teigia, kad tokios injekcijos jiems nereikia.

Pieno sektoriui yra numatyta 120 mln. eurų parama, tačiau trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje asociacijos „Pieno centras“, vienijančios „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“, vadovas Egidijus Simonis kartojo, kad tokios piniginės injekcijos jiems nereikia.

„Mes gal šimtąjį kartą kartojame, kad perdirbimui paramos nereikia ir mums prašome jos neduoti. Duokite žemdirbiams“, - sakė E. Simonis.

Linas Agro 20 06 01

Anot jo, nesuprantamas tiek žemdirbių noras atsisakyti 12 centų už kilogramą, tiek valstybės noras skirti paramą perdirbėjams. „Nesuprantamas noras brukti perdirbėjams tą paramą. Matome arba politines ambicijas, arba laukiami kažkokie dividendai, arba ta parama taikoma kažkokioms neefektyviai dirbančioms įmonėms norint jas gelbėti“, – kalbėjo E. Simonis, pridėdamas, kad dalis valstybės paramos aptrupės, kai ji ūkininkams bus skirstoma per tarpininkus, kurie pasiims savo dalį.

Žemės ūkio ministerijos siūlomų priemonių planą pristatęs ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis teigė, kad tokią paramą galėtų gauti tie perdirbėjai, kurių pardavimų pajamos šiemet palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai bus sumažėjusios 10 proc. arba gatavos produkcijos atsargos šiemet palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai bus padidėjusios 10 proc. Taip pat tokie perdirbėjai laikotarpiui, kuriam prašoma paramos, turėtų išlaikyti pernykštes atitinkamo laikotarpio žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas (įskaitant ir taikomus priedus).

„Tai iš tiesų esminė sąlyga ir ministras kalba, kad tai turėtų būti solidarus įsipareigojimas iš perdirbėjų pusės su ta mintimi, kad mes teikiame paramą perdirbimo sektoriui, o jis užtikrina supirkimo kainas kaip iki pandemijos“, - sakė K. Anužis.

Tad reaguodamas į E. Simonio pasisakymą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis replikavo, kad toks žūtbūtinis nenoras priimti paramą gali rodyti tik viena - pieno perdirbėjai nenori parodyti savo realios finansinės situacijos.

„Arba nenorite parodyti savo praradimų, arba jų nėra. Jeigu duoda pinigus, o jums nereikia, reiškia gaunate pajams dukart – iš žemdirbių ir eksportuodami“, – kalbėjo J. Sviderskis, teigdamas, kad visiškai palaiko žemės ūkio ministrą ir ragindamas planą įgyvendinti kuo greičiau.

Jam antrino ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas. „Kodėl paukštienos sektoriaus atstovai sutinka, kad galima ta parama ne augintojams, o pieno sektorius yra terra incognita? Žinau jūsų schemas: duodavo žemdirbiams paramą, tai dar didesne dalimi perdirbėjai mažindavo kainą ir krizės metu pelnai buvo uždirbami žymiai didesni nei įprastais metais“, - kalbėjo J. Kuzminskas.

Parama numatyta ir kitiems sektoriams: paukštienos – 11 mln. eurų, kiaušinių – 9 mln. eurų, jautienos sektoriui - 20 mln. eurų. Vis dėlto, dar nėra aišku, ar tokios sumos ir pasieks perdirbėjus. „Vyriausybė dar turės apsispręsti. Tai tik mūsų apskaičiuotas ir perduotas Finansų ministerijai lėšų poreikis“, – pabrėžė K. Anužis.

Jis taip pat priminė, kad Europos Sąjunga kol kas nerodo didelio ryžto prisidėti ES lėšomis užtikrinant tvarią žemės ūkio ir maisto gamybą, tad finansavimo galimybių reiktų ieškoti šalies biudžete.

Žemės ūkio ministerijos siūlomas finansinis sektoriaus gelbėjimo planas, anot ŽŪM atstovo, remiasi ne tik minėta parama perdirbimo sektoriui, bet ir didesnėmis galimybėmis finansavimą teikti per Kaimo plėtros plano priemones bei įgalinant kitas finansinės inžinerijos priemones, kurios prisidėtų prie apyvartinių lėšų srautų stabilizavimo. Tikėtina, kad parama perdirbėjus galėtų pasiekti birželį. Taip pat svarstoma, kad balandį ir gegužę tikslinė parama galėtų būti teikiama gamintojams.

Siūloma padidinti bendrą finansavimą Kaimo plėtros priemonių (KPP) programai. Ministerija prognozuoja 63 mln. eurų lėšų poreikį. Priemonei „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ketinama skirti 8 mln. eurų, ja pasinaudoti norėsiantys ūkininkai paraiškas galėtų teikti birželį-liepą. Smulkiesiems ūkiams numatoma 30 mln. eurų, į juos bus galima pretenduoti rugpjūtį-rugsėjį. 25 mln. eurų paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse ketinama paskirstyti gegužę– birželį.

Numatoma padidinti finansų įstaigoms galimos suteikti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos dydį iki 90 proc. (dabar 80 proc.) bei teikti garantijas sunkumų dėl koronaviruso krizės patiriantiems ūkininkams arba įmonėms, jeigu veikla bus susijusi su žemės, maisto ar miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste. Tam papildomai planuojama numatyti 2,5 mln. eurų.

Taip pat ketinama padidinti valstybės pagalbos paramos sumą kompensuojant 100 proc. palūkanų, sumokėtų iki šių metų pabaigos už kreditus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Į šią paramą pretenduotų įvairaus dydžio įmonės, užsiimančios pirmine gamyba ir veikiančios kaimo vietovėje, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, užsiimantys pirmine gamyba, perdirbimu ir prekyba. Tam kol kas numatyta 1,5 mln. eurų.

48 mln. eurų ketinama skirti lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms papildyti, žemės ūkio produktams supirkti įmonėms, kurių veikla susijusi su žemės, maisto ar miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Dariaus Gudačiauskas sutiko, kad tokia ministerijos siūloma parama gali būti išsigelbėjimas, kol „susinormalizuos rinkos“. Jo teigimu, Lietuvos paukštienos gamintojai padiria didžiulį spaudimą iš Lenkijos rinkos, o tuo pat metu yra drastiškai kritę pardavimai dėl pandemijos veiklą sustabdžius viešbučiams, restoranams ir kavinėms.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis ragino pagalvoti, kad reiktų galvoti, ką reiks daryti, jei esama situacija užsitęs. „30 metų paukštininkai niekada nedejavo, bet šiandien be jokio blefavimo – esame tikrai atsidūrę ant katastrofos ribos“, - sakė V. Tėvelis.

Tuo tarpu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas teigė, kad nors šiuo metu ryškių problemų dėl pandemijos grūdų augintojai nejaučia, tačiau būtina įsivertinti rizikas ir imti tam ruoštis jau dabar.

Jo teigimu, viena iš grėsmių – finansų sektoriaus mažinamas finansavimas žemės ūkio sektorių aptarnaujančioms įmonėms. Jei taip nutiks, ims stigti apyvartinių lėšų ir trąšų bei grūdų prekybos įmonės apyvartinį kapitalą formuos naudojant žemdirbių balansus. O ilgainiui greitesni atsiskaitymai už trąšas ir ilgesni už grūdus sukurs apyvartinių lėšų stygių ir pačiuose ūkiuose.

Prie žemės ūkio sektoriaus atsigavimo plano dar bus grįžta ir kituose parlamentiniuose Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, o Žemės ūkio ministerija savu ruožtu ketina tartis su atitinkamų sektorių atstovais, kaip detaliai parama turėtų būti skirstoma.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai