Kaunas. Lietuvos pieno gamintojai, vasarį užtvindę Jonavos kultūros namų salę, į Kaune vykusį išplėstinį posėdį rinkosi gerokai vangiau. Aišku, javapjūtė šiuo metu yra pirmoje svarbiausių darbų vietoje, tačiau daliai ūkininkų paprasčiausiai jau nusviro rankos ir kovoti jiems vis sunkiau.

Vis dėlto Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdis kai kuriems ūkininkams buvo gera vieta tiesiai spręsti problemas, nes dalyvavo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, ir NMA vadovas Erikas Bėrontas. Į visus ūkininkų klausimus jie reagavo geranoriškai ir pažadėjo pagalbą.

Dėl javapjūtės pieno gamintojai į Kaune vykusį išplėstinį posėdį rinkosi gerokai vangiau

O pieno ūkių situaciją dar blogina javus merkiantis lietus - visi grūdai, pasak LPGA tarybos pirmininko Jono Vilionio, bus tik pašariniai, tad ir už juos nebus gauta tiek pajamų, kiek tikėtasi. Tai itin bloga žinia tiems, kuriems augalininkystė šiek tiek kompensuodavo pieno ūkio nuostolius.

„Situacija pieno rinkoje išlieka bloga, ūkiai dirba nuostolingai. Gavome birželio pieno kainų vidurkį - 16,8 cnt už litrą, bazinis -14,4 cnt, pieno gamyba krito 5,2 proc., iki liepos iš gamybos pasitraukė apie 8 tūkst. smulkių ūkių, neliko 16 tūkst. karvių. O naujų rinkų taip ir neatsiranda, lauktoji Kinija neatsiveria", - J. Vilionis be optimizmo pradėjo posėdį.

Su LPGA tarybos pirmininku Jonu Viioniu (kairėje) problemas dar prieš posėdį aptarė Biržų r. ūkininkas Petras Aukštikalnis

Per pirmą pusmetį, jo teigimu, pienininkai negavo 80 mln. eurų pajamų. Šiemet jiems padalyta 18 mln. eurų nacionalinė parama, Europos Komisija pažadėjo 13,3 mln. eurų ir dar tiek pat turi skirti valstybė, išmokėta po 15 eurų už toną kvotinio pieno, nors vasario LPGA rezoliucijoje reikalauta 25 eurų. „Ar dar gausime kokių kompensacijų, niekas neaišku. O kaina už pieną Lietuvos ūkininkams mokama mažiausia visoje ES, išmoka už hektarą - taip pat. Tai kaip mums gyventi? Kaip investuoti? Padėtis labai bloga. Jeigu karves ir melšime, tai užsidarysime dėl technikos, kurios neturėsime iš ko atnaujinti", - kalbėjo LPGA tarybos pirmininkas.

J. Vilionis piktinosi ir dėl skirtingo paramos intensyvumo, dėl sudėtingos balų skaičiavimo metodikos, dalyvaujant investiciniuose KPP projektuose. „Jeigu norime išgyventi, mažesniesiems paramos intensyvumas turi būti iki 70 procentų", - įsitikinęs jis.  

LPGA tarybos posėdyje netrūko ir privačių pokalbių

Europos pieno taryboje J. Vilionis gavo kolegų pažadą paremti Lietuvą, kovojant dėl ankstesnio išmokų suvienodinimo, nes kolega airis „apsiverkė, išgirdęs, kiek mes gauname."

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas neabejoja, kad pieno krizė susijusi su pieno kvotų panaikinimu. „Todėl apmaudu, kad pati Europa, žinodama problemas, nieko nedarė, kad krizės išvengtų. Taip pat ir Lietuvoje nieko nepadarėme, nors jautėme ir žinojome, kad nieko gero nebus. Dabar mums sakoma, kad kainos krenta visur, bet vis tiek kyla klausimas, kodėl pas mus krenta daugiausiai? Kodėl Lietuvos pienininkams mokama pati mažiausia kaina visoje ES? Kodėl mums tenka pati sunkiausia našta?" - klausė A. Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas neabejoja, kad pieno krizė susijusi su pieno kvotų panaikinimu

Iš Europos Komisijos gauti 13,3 mln. eurų, pasak jo, lyg ir neblogai, bet paramos skyrimo išvakarėse kalbant apie finansavimą Lietuvai, tos sumos buvo kiek kitokios. „Lyg ir gavome daugiau už latvius bei estus, bet jeigu perskaičiuosime paramą pagal pagaminto pieno kg, pamatysime, kad mes gavome vienas mažiausių išmokų", - pastebėjo ŽŪR pirmininkas.

Jis teigia neseniai kalbėjęs su kai kuriais perdirbėjais, kurie minėjo, kad iki Naujųjų metų pieno kaina gali padidėti 4 ar net 5 centus. „Manau, tam įtakos gali turėti ne pasikeitusi pieno rinkų situacija, o pokyčiai pieno gamybos sektoriuje - pieno gamyba mažėja, be to, jau dirba ir „Pienas LT" gamykla, o kai ji pradės dirbti visu pajėgumu, gali atsirasti žaliavos stygius", - svarsto A. Stančikas.

Ministrės V. Baltraitienės buvo prašoma atsakyti, kas padaryta, vykdant vasarį LPGA išplėstiniame posėdyje priimtos rezoliucijos reikalavimus.

V. Baltraitienė dar kartą priminė ūkininkams, kad dėl bendrosios žemės ūkio politikos, net valstybei turint pinigų, jų neįmanoma skirti nesuderinus ir neratifikavus Europos Komisijai. Dėl skirtų 18 mln. numatyti apribojimai - kiekvienam subjektui galima buvo skirti ne daugiau 15 tūkst. eurų. Taigi, stambiesiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms tokia suma nepadengė tų praradimų. Smulkiesiems padalyta įvairiai, pagal ūkio dydį.

Pasak ministrės, pieno kainos krito gana smarkiai tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje ir Airijoje. Kadangi Lietuvoje pieno supirkimo kainos buvo mažos ir iki krizės, tai tas kritimas mūsų šalyje pasijuto labiau negu Vakaruose. Be to, jie jau seniai turėjo daugiau rinkų, o Lietuvos perdirbėjai tik pradėjo jų ieškoti. „Tikriausiai po anos krizės reikėjo mesti visas jėgas ir galvoti kaip gauti leidimus eksportui į kitas šalis, o ne vien Rusijos laikytis. Kai kurios įmonės net 70 proc. produkcijos vežė į Rusiją. Todėl mes dabar esame tokioje išskirtinėje situacijoje. Kitos šalys tokio smūgio nepatyrė, nes jų eksporto rinkos platesnės", - svarstė ministrė.

Žemaitijos ūkininkas Marius Eglynas turėjo klausimų ministrei Virginijai Baltraitienei

Pieno gamintojų reikalavimo už toną kvotinio pieno mokėti 25 eurus, o ne 15, pasak jos, šiuo metu neįmanoma įvykdyti, nes yra patvirtintas reglamentas. „Čia nėra taip, kad nuėjai susitarei ir tau pakeitė. Reglamentas keičiamas kas kelis metus", - aiškino V. Baltraitienė.

Šiandien ji teigė išgirdusi jauno ūkininko priekaištą, kad mokamos išmokos tiems, kurie turėjo karves 2006-2007 m., o kurie susikūrė naujai - negauna. „Bet tam ir buvo tokia priemonė priimta naujosioms ES šalims. Tai yra pereinamojo laikotarpio pinigai, po poros metų šios programos nebebus", - aiškino ministrė.

Ji dar kartą išsakė nuomonę dėl išmokos už pirmuosius 30 ha. Ministerijos pozicija - reikia mokėti, Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos - nereikia. „Taip, yra dalis vadinamųjų „sofos ūkininkų", kurie patys nedirba, bet jų kontrolė yra pakankamai stipri, turi du kartus šienauti, nors tuo labai nepatenkinti ir raštus visokius mums rašo su gąsdinimais, grasinimais teismais... Kitas dalykas - jeigu jūs normaliai susitvarkytumėte žemės nuomą, manau, būtų kitaip, nešantažuotų ir neturėtų kur dingti. Ministerija mėgina taisykles keisti, kad žemę deklaruotų tas, kuris ją dirba, o ne tas, kuris tik turi žemę", - kalbėjo ministrė.

Tačiau išmoka už pirmuosius 30 ha, teigė ji, liks, nes tams, kuris turi kelis ar keliolika ha, ta išmoka yra labai reikšminga. „Patys šnekame, kad smulkiesiems reikia kažkaip padėti, kad jie išlaikytų tas kelias karves. Dėl 2 proc. galbūt nesąžiningų žmonių panaikinti išmoką visiems būtų neteisinga", - akcentavo ministrė.

Ji tikisi, kad pieno gamintojams gavus 26 mln. eurų paramą, šį kartą perdirbėjai nesumažins pieno supirkimo kainos. Ketvirtadienį ji susitiks su stambiaisiais perdirbėjais, „kad nesugalvotų mažinti pieno kainos, o kad nors ir tą 0,5 cento pridėtų". Jie liepą prognozavo, kad nuo rugsėjo pieno kaina turi pradėti šiek tiek didėti.

„Bet mažiukams iš tikrųjų yra sudėtinga. Nesinori aiškinti dar kartą, kad nė vienoje šalyje nėra supirkimo punktų ir tokių ūkių, kurie, turėdami iki 5 karvių, savarankiškai parduotų pieną. Jie turi arba patys perdirbti, arba priklausyti tikram kooperatyvui. Todėl turime žmones skatinti kooperuotis", - ragino V. Baltraitienė, pritardama LPGA pozicijai skatinti ir stiprinti kooperaciją.

Salėje pasiteiravus dėl moduliacijos, ministrė sakė, kad tie, kurie laimėjo teisme, jau pradeda gauti pinigus. Dėl tų, kurie nedalyvavo teisme, yra sutarta su premjeru, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, kad naujai atėjusi Vyriausybė turėtų įsipareigojimą nuo 2018 m. per porą metų išmokėti dėl moduliacijos negautus pinigus visiems likusiems.

Kauno r. ūkininkė Genutė Galminienė aiškinosi, kodėl, pieno ūkiams turint prioritetą, ji jau antrus metus pritrūksta balo ir jos paraiška paramai gauti atmetama. Ir ministrė, ir NMA vadovas Erikas Bėrontas žadėjo jos problemą išspręsti

LPGA tarybos posėdyje buvo priimta dar viena rezoliucija su reikalavimais Vyriausybei ir atsakingoms valdžios institucijoms, kad būtų palengvinta krizės našta pieno ūkiams.

„Vokiečiai rengiasi užtverti 28 šalies magistrales, protesto akcijas planuoja ir kitos šalys. Jeigu mes būtume tylėję, mūsų čia jau nebūtų buvę. Nuo mūsų visų bendrų pastangų, vienybės, susitelkimo priklauso mūsų ateitis. Jeigu tylėsime, pieno į Lietuvą atveš iš kitų šalių. Turime pagalvoti, kokių akcijų ir mes galėtume imtis", - sakė J. Vilionis.

MŪ inf.