Basf A1 2024 05 28 Basf m1 2024 05 28
Agropolitika
Pieno gamintojų rūpesčiai kartu su metais nesibaigs

Babtai (Kauno r.). Į paskutinį metų posėdį susirinkę Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariai be euforijos aptarė sektoriaus padėtį ir perspektyvas. Neilgai pasidžiaugę geromis kainomis, pienininkai vėl fiksuoja jų kritimą, o ir įvairūs nauji reikalavimai kelia nemažą galvos skausmą.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis toliau žėrė kritikos valdininkams, kurie labiau rūpinasi pelkėmis ir grioviais, o ne ūkininkais, taip pat Strateginiam planui ir ekoschemoms. Pieno gamyba antrą mėnesį mažėja, jo trūksta, kai atsidarys pieno perdirbimo įmonė Estijoje, Lietuvoje, anot J. Vilionio, dvi gali užsidaryti.

„Pienas – tai baltas auksas, jis atneša didelę pridėtinę vertę. Nematyti to ir griauti žemės ūkį, kuriame liks tik grūdai, yra neatleistina. Nors ir su grūdais nežinia, kas bus. Turime stipriai vienytis, eiti į priekį ir spręsti – gaminti pieną ar ne“, – kalbėjo J. Vilionis.

Bioversija 2024 04 26 m7

LPGA prezidentas Jonas Vilionis be didelio optimizmo apžvelgė pieno sektoriaus padėtį

Posėdyje dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, ūkininkas Kazys Starkevičius ragino pieno gamintojus labiau naudotis tuo, kad yra girdimi. „Kai prakalba Jono Vilionio asociacija, visi prityla. Jūsų asociacija yra labai reikšminga“, – pripažino buvęs žemės ūkio ministras.

Nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavęs Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė sakė pasigendantis nuoširdaus bendravimo ir bendradarbiavimo tarp Žemės ūkio ministerijos ir ūkininkų organizacijų. „Negerai, nes ministerija pasirenka vienos iš organizacijų poziciją ir ją bando pristatyti kaip visų žemdirbių nuomonę“, – kalbėjo B. Ropė.

Kaip įprasta, LPGA posėdžiuose netrūko karštų diskusijų, aštrių klausimų.

Reikia išgyventi nusileidimo ciklą

Ūkininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius teigė, kad pieno kainai įtaką daro kelios priežastys: vartojimo mažėjimas ir Kinija.

Šios šalies importas susitraukė ir niekas nežino, kokia apimtimi kinai toliau vykdys pirkimus, o nuo to labai priklauso visa pieno rinka. Europoje pieno gamyba atsigauna, pasiūla didėja, bet vartojimas mažėja.

„Ciklai pieno sektoriuje įprasti. Šiuo metu esame nusileidimo cikle ir turime jį išgyventi“, – kalbėjo T. Raudonius.

K. Starkevičius svarstė, kodėl pieno produktų kainos Lietuvoje didesnės nei, tarkime, Vokietijoje. Anksčiau pieno perdirbėjai sakydavo, kad brangiau eksportuodami gali išlaikyti mažesnes kainas vidaus rinkoje, bet dabartinėje situacijoje toks modelis nebetinka. „Galbūt pieno perdirbėjai galėtų gamybą padaryti efektyvesnę?“ – klausė parlamentaras.

Beje, jau kalbama apie sunkumų patiriančią Marijampolės pieno konservų įmonę, bet, K. Starkevičiaus žiniomis, ji turėtų išsilaikyti.

Neturi likti netikrų ūkininkų

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas teiravosi K. Starkevičiaus, ką jis mano, kad naujuoju paramos laikotarpiu po ūkininko ir jaunojo ūkininko sąvoka galės slėptis ir juridinis vienetas.

„Mano vizija – neturi likti vietos netikriems ūkininkams. Tada galėtume gauti ir didesnes tiesiogines išmokas, o socialinių išmokų gavėjų per žemės ūkio sektorių neliktų. Todėl ūkininko sąvoka turi būti tokia, kad gintų tikrąjį, o ne tariamą ūkininką“, – teigė K. Starkevičius.

Jis kiek stebėjosi, kad jaunuoju ūkininku galėtų tapti ir juridinis vienetas, taip pat svarstė, kad tam labiau tiktų kita forma – kooperatyvas. „Nežinau, kas čia slypi, bet įžvelgiu tam tikrų pavojų“, – sakė K. Starkevičius.

Bendrovės skundžiasi dėl diskriminacijos

Pauliukų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Andrejus Štombergas piktinosi, kad gyvulininkystės sektoriaus padėtis nė kiek negerėja, nepaisant to, kiek apie problemas kalbama posėdžiuose ir konferencijose.

Jam antrino AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys, tvirtinęs, kad žemės ūkio bendrovės diskriminuojamos „nuo ryto iki vakaro“.

„Tiesioginės išmokos sudaro tik 8–9 proc. bendrovių pajamų. Ar tai daug? Juk reikia nuolat modernizuotis, kurti ir saugoti darbo vietas. O atėjus į agentūrą – paramos mums nulis, ten viskas ir baigiasi. Įdomu, tai mūsų aukščiausios valdžios ar Briuselio nurodymai?“ – klausė A. Balsys EP nario B. Ropės.

Europarlamentaras tvirtino, kad specialiai niekas neskirsto ūkių į bendroves ar kooperatyvus, juolab kad Europoje apie 80 proc. žemdirbių yra kooperuoti ir tai skatinama veiklos forma. O bendrovės – tarsi savita kooperacijos išraiška, nes gali rodyti technologijų, produktyvumo, darbo našumo ir kitokią pažangą,todėl joms parama neturi būti mažinama. Dėl paramos schemų, anot B. Ropės, bendrovės turi tartis su ŽŪM ir politikais.

Kalbėdamas apie strateginius planus jis teigė, kad Europos Parlamentas jais nesidžiaugė – baiminosi, kad Europoje neatsirastų 27 BŽŪP, bet Europos Komisija žadėjo pasistengti, kad taip neįvyktų. Be to, parlamentarai spaudė Komisiją, kad ekoschemų sąrašas būtų vienodas visoms valstybėms, tačiau to nepavyko padaryti.

Europarlamentarai pradėjo domėtis ne tik energetikos, bet ir dideliu maisto, žemės ūkio produktų kainų augimu, nes kilo abejonių, ar kažkieno apetitas ne per didelis. „Sprendimų dar nėra, bet diskutuojama gana karštai“, – sakė B. Ropė.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
    Setupad-desktop-po tekstu

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos