Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Agropolitika
Pasėlių deklaravimas – už mėnesio. Ko tikėtis?
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Planuojama, kad šių metų pasėlių deklaravimas prasidės balandžio 15 d., teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai. Ko tikėtis žemdirbiams?

Pagrindiniai laukiančio pasėlių deklaravimo klausimai aptarti išplėstiniame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje.

Tiesioginių išmokų pokyčius pristatęs ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Skirmantas Ramoška teigė, kad numatoma deklaravimo pradžia – balandžio 15 diena.

Bioversija 2024 04 15 m7

Anot jo, vienas iš pokyčių liečia aktyvaus ūkininko apibrėžimą. Anksčiau aktyviu ūkininku laikytas tas, kurio tiesioginių išmokų suma už praėjusius metus neviršijo 5 000 Eur, šiemet riba sumažinta iki 2 000 eurų. 

Jei ši riba bus viršijama, pareiškėjas turės atitikti dar bent vieną iš papildomų kriterijų: ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre; pagrindinė žemės ūkio valdos ekonominė veikla –žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė; turi bent 1 sutartinį gyvulį; turi registruotos žemės ūkio technikos; yra mokslo institucija, vykdanti švietimą, tyrimus ar eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje; yra žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatinė bendrovė; dalyvauja intervencinėse priemonėse, kuriomis siekiama aplinkosaugos ir klimato tikslų.

Diskusijų centre – mažesnės išmokos

Nemažai LŽŪBA narių pastabų sulaukė pakeitimas, kad visose gamybinėse veiklose („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos), deklaravus iki 300 ha, skiriama 100 proc. išmokos, jei deklaruojama daugiau nei 300 ha, skiriama 85 proc. išmokos.

Labūnavos ŽŪB vadovas Simonas Greičius priminė tai, kad 2023 m. sulaukta mažesnių išmokų, nei tikėtasi.

„Pernai įsipareigojome nuo bendrovės apie 1 500 ha turėti augalų kaitą 4 metus, o jūs neįsipareigojate mums 4 metus išlaikyti kainos, nes girdžiu, kad virš 300 ha kaina bus nubraukiama. Ar mums iš naujo užsidėti tą augalų kaitą šiemet?“ – klausė S. Greičius.

ŽŪM atstovai tikino, kad nėra prasmės prisiimti įsipareigojimus iš naujo, tačiau sutiko, kad virš 300 ha išmoka bus mažesnė. Bendrovės vadovas teigė, kad planuota vienaip, prisiimti įsipareigojimai su vienais lūkesčiais, tačiau dabar – viskas kitaip.

„Mes pasikeisti negalime, o jūs kaitaliojate. Kodėl turime laikytis 4 metų įsipareigojimų, o jūs – ne. Kaip taip gali būti?..“ – svarstė Labūnavos ŽŪB vadovas.

Jam antrino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Alfredas Bardauskas, kuris klausė, kas būtų, jei vis dėlto norėtų atsisakyti įsipareigojimų.

„Jau ir pernai buvo maža suma, nes gavome daug mažesnes, nei buvo pažadėtos, dabar dar sumažinote ir ta priemonė man jau nebeįdomi. Jūs mus apgavote, noriu atsisakyti ir nenoriu šių priemonių naudoti, bet jūs sakysite, kad įsipareigojau 4 metams ir už praėjusius metus bausite – atimsite išmoką“, – kalbėjo A. Bardauskas. ŽŪM specialistai sutiko, kad tokiu atveju pernai gautą išmoką tektų grąžinti.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad išmokų dydžiai Strateginiame plane numatyti iki 2027 metų. „Tai, ką kalbate apie 85 proc., tai dar nepatvirtinta, nors jūs pristatote kaip faktą. Su tuo nesutinkame ir tai esame aiškiai pasakę. Motyvavome Stebėsenos komitete, tačiau ten buvo paleistas buldozeris ir neatsakyta į mūsų argumentus.

Labai aiškiai reglamentas sako, kad gali būti viena išmoka už vieną ekoschemą – ten interpretacijų nėra. Tai, kad gali kompensuoti dalį – teisybė (...), tačiau reglamentas neleidžia už tą pačią ekochemą mokėti kelių rūšių išmokų. Išmoka turi būti viena“, – sakė E. Pranauskas.

Jo teigimu, jei trūksta pinigų – suprantama, tačiau tuomet reikėtų mažinti visas išmokas visiems. O dabar, anot E. Pranausko, mažinamos išmokos tik už gamybines veiklas, bet didinamos už pievas, kraštovaizdį, juostas – negamybines ekoschemas. Jo teigimu, visa tai darant nukenčia gamybinės veiklos ir tik todėl, kad prikurta per daug ekoschemų.

Vis dėlto ŽŪM atstovai argumentavo, kad tikslūs išmokų dydžiai nustatomi žemės ūkio ministro įsakymu, kas ir yra daroma. O dėl to, kad dar nėra galutinio patvirtinimo, pasak ŽŪM specialistų, yra visos indikacijos, jog tokiam pakeitimui bus pritarta.

Pasak LŽŪBA prezidiumo nario, „Kauno grūdų“ vadovo Andriaus Pranckevičiaus, akivaizdu, kad pritrūkta pinigų.

„Valstybė turi tą galią didinti ir mažinti, viskas suprantama. Bet ar tai teisiškai teisinga? Tam reikia siųsti, yra teismai – normali praktika. Tuomet teismas išaiškins“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

E. Pranauskas teigė, kad tai jau apskųsta Europos Komisijai ir laukiama sprendimo, tačiau neatmetė galimybės eiti ir teisminiu keliu.

Tarp pokyčių – pievų šienavimo sąlygos

Vis dėlto mažėjančios išmokos – ne vienintelis pokytis. Šiemet pretenduojantiems į bazinę išmoką, atsiranda nauja nuostata – deklaruojantiems pievas, bet laikantiems mažiau nei numatyta sąlyginių gyvulių ar iš viso jų neturint, privaloma pievą nušienauti jų pasirinktu būdu. Leidžiama žolę smulkinti ir paskleisti, išvežti neprivaloma.

Nauja ir tai, kad parama numatoma ir daugiametėms pievoms saulės elektrinių teritorijose, kur ganomi ūkininkai gyvūnai. Paramai bus tinkami tik saulės modulių tarpueiliai pagal modulio projekciją su žoline danga. Numatoma, kad daugiametėse pievose gali būti ne žemesnių kaip 1 m pavienių medžių ir krūmų, gamtinės kilmės kupstų bei kelmų liekanų.

Patikslintas ganyklos arba pievos apibrėžimas. Numatyta, kad, deklaruojant ganyklą arba pievą, ji turi būti įdirbama ne rečiau kaip kas 5 metus, o deklaruojant turės būti pažymimas deklaravimo požymis.

Sėjantiems tarpinius pasėlius nelieka reikalavimo nuimti pagrindinės kultūros derlių prieš sėjant tarpinius žieminius pasėlius. Žaliajam pūdymui nebetinkamos svidrės, o į susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą įtrauktos sojos.

Į ekologines sistemas įtraukta nauja sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, o „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ perkelta į kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Tęstiniai ekologini ūkininkavimo įsipareigojimai“.

Kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ privaloma pasirinkti vieną negamybinę ir bent vieną gamybinę veiklą (anksčiau reikėjo 2 gamybinių). Ekologiškai ūkininkaujantiems taikomos tokios pačios sąlygos. 

S. Ramoška LŽŪBA prezidiumui priminė, kad nuostata, jog pagal GAAB 8 ne mažiau kaip 4 proc. deklaruoto ploto reikia skirti negamybiniams elementams arba azotą kaupiantiems augalams, tarpiniams pasėliams, taikoma tik šiems metams.

„Jei jūs einate į „Augalų kaitą“, surenkate 10 proc. ir tai sudaro 4 proc. viso deklaruoto ploto, tai jūs jau atitinkate šitą veiksmingumo metodiką. Lygiai taip pat su tarpiniais pasėliais“, – kalbėjo S. Ramoška.

Veikloje „Augalų kaita“ pakoreguota tai, kad liucernas, dobilus, barkūnus, esparcetus, ožiarūčius, seradėles, gargždenius, galima deklaruoti iki 4 metų, skiriant ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą deklaruojamo ploto. Pradėjusiems dalyvauti nuo 2025 m. – pagrindiniam nariui skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruojamo ploto.

Taip pat svarbu per įsipareigojimų laikotarpį pirmais metais deklaruoto ploto nepadidinti ir nesumažinti daugiau kaip 10 proc. Padidinus daugiau kaip 10 proc. arba 1 ha – privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus.

Koreguojamas tarpinių pasėlių išlaikymo terminas

Pasak S. Ramoškos, koreguojamas tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminas – juos pasėti reikia iki rugsėjo 15 d. (buvo rugsėjo 1 d.) ir išlaikyti iki kovo 15 d. (buvo kovo 1 d.). Tarpiniams pasėliams reikia dviejų augalų, neįskaitant pabirų, posėliui – vieno augalo, taip pat neįskaitant pabirų, įsėliui – vieno augalo.

Šiemet pradėsiantiems dalyvauti veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir taikantiems tiesioginę sėją įsipareigojimai deklaruoti tuos pačius plotus galios 2 metus, taikant kitus bearimių technologijų dirbimo būdus – 1 metus. 

Kalbant apie kraštovaizdžio elementus, svarbu tai, kad nuo šiemet pradėsiantiems dalyvauti veikloje ir įkuriant bei prižiūrint naujus žolinius kraštovaizdžio elementus, įsipareigojimai bus 5 metai, įkuriant ar prižiūrint kitus elementus – 3 metai. Specialisto teigimu, už žolinius kraštovaizdžio elementus prisiimtus įsipareigojimus pernai galima nutraukti, bet juos vėl reikės prisiimti nuo šių metų. Prisiimti naujus įsipareigojimus reikės ir padidinus ar sumažinus deklaruojamą plotą daugiau kaip 10 proc.

S. Ramoška priminė, kad ežios, palaukės, paviršinio vandens telkinių pakrantės, pagrioviai gali būti tinkama atkurti daugiametes ganyklas arba pievas. Kai kurie kraštovaizdžio elementai kasmet gali būti deklaruojami kitoje vietoje, tačiau išlaikant įsipareigotą pagal veiklą plotą atitinkamu laikotarpiu.

Ežias, palaukes, aplink medžių ir krūmų juostas, pavienius medžius ar krūmus,  miškelius ir pan. nušienauti reikia iki rugsėjo 1 d. (prieš tai terminas buvo rugpjūtis). 

Be minėtų pagrindinių pakeitimų, specialistai pristatė numatomus pokyčius ir kai kuriose kitose veiklose. Lietuvos žemės ūkio bendrovių išplėstiniame prezidiumo posėdyje tai pat pristatyti ir GAAB pokyčiai, diskutuota dėl valstybinės žemės įsigijimo ir kitais aktualiais klausimais.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos