Vilnius. Deklaruoti pasėlius oficialiai jau galima, tačiau tiek žemdirbiams, tiek žemės ūkio specialistams kyla begalė klausimų, o ir pati Žemės ūkio ministerija pripažįsta – nė viena deklaracija dar nepatvirtinta.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete deklaravimo aktualijas pristatęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, kad per dvi dienas pradėta pildyti beveik 2,8 tūkst. paraiškų, 265 tūkst. ha, o tai apima beveik 10 proc. žemės naudmenų ir pasėlių. Vis dėlto pabaigtos deklaracijos nėra nė vienos, nes paraiškų kol kas negalima patvirtinti.

„Šiuo metu paraiškų dar negalima patvirtinti, iki mėnesio galo bus sužiūrėta tai, kas nepadaryta iki deklaravimo pradžios, nebuvo išbandyta programa“, – kalbėjo E. Giedraitis. 

Viceministro teigimu, Žemės ūkio duomenų centras, kuriam teikiamos deklaracijos, kol kas nesiskundė dėl sistemos veiklos ar techninių kliūčių. 

Vis dėlto tai, kad nemaža dalis ūkininkų deklaracijas jau pradėjo pildyti, bet negali proceso baigti, politikų ir socialinių partnerių teigimu, reiškia tik dar didesnį krūvį seniūnijų žemės ūkio specialistams.

„Panevėžio rajone iš 2 500 pareiškėjų patys deklaruoja tik apie 100. Įsivaizduokite, kiek žmonių turės ateiti po du kartus, dabar negaudami atsakymo, kokius pasėlius sėti, ką planuoti“, – kalbėjo Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Seimo narys Kęstutis Mažeika buvo kategoriškas – ragino pripažinti, kad bent kol kas procesas nėra sklandus.

„Nekalbame apie subtilybes, kalbame apie esmę – šiandien deklaracijos procesas neveikia, jis nevyksta, nėra sklandus. Klausimai yra kritiniai ir tai didelė problema, per šiandien neišsispręs, tik kitą savaitę bus tam tikri sluoksniai“, – kritikos nestokojo K. Mažeika, klausdamas, kur svarstant pasėlių deklaravimo aktualijas yra pats žemės ūkio ministras, kuriam, kaip teigė premjerė, pasėlių deklaravimas yra išlikimo poste klausimas.

„Jei sakote, kad reikia testuoti, tai konstatuokime, kad sistema šiandien neveikia“, – viceministrui kalbėjo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Aibė klausimų

Nemažai kalbėjusiųjų pabrėžė tai, jog dar nėra buvę tokio deklaravimo, kad žemės ūkio specialistams kiltų tiek klausimų ir neaiškumų. Pasak žemdirbių atstovų, deklaruojant matomi neaiškūs sluoksniai, kai kurių elementų nėra, o kai kurie atsiranda ne ten, kur turi būti.

Viceministras teigė, kad, pavyzdžiui, paukščiams svarbių teritorijų sluoksnis atnaujintas prieš pat deklaravimą – penktadienį vakare – įnešė nemažai sumaišties.

„Bėda ta, kad paukščių sluoksnis atsirado ariamojoje žemėje, kur kelerius metus nėra pievų, tai ten tų paukščių ir neturėtų būti. (...) Nuo šių metų tai būtų pažeidimas, bet iki šiol, jei taip atsitiko, joks ne pažeidimas. Ūkininkai reaguoja gana jautriai į tuos dalykus, kur gali būti sankcijos“, – aiškino viceministras.  

Jis pripažino, kad neaiškumų kyla ir dėl paviršiaus vandens telkinių apsaugos juostų. „Kur dvi auklės, vaikas be galvos. Labai sunku, nes nuolatinis pokalbis vyksta su Aplinkos ministerija. Galima pasidžiaugti, dialogas prasidėjo, korekcijos daromos.

Liūdna, kad neturime atnaujinto Aplinkos ministerijos apsauginių juostų sluoksnio. Centras šią savaitę sutvarkys tai, kas sutarta praėjusią savaitę: tiek prie sureguliuotų upelių, tiek prie melioracijos griovių atsiras 3 m juosta nuo griovio krašto, o nesureguliuotų upelių – 5 m nuo ašinės linijos“, – kalbėjo viceministras.

Tačiau ne vienas kalbėjusysis siūlė gerai įvertinti tokių juostų įbraižymą ir neskubėti, nes jau dabar pastebima, kad sistema apsaugos linijas braižo tiesiomis linijomis, jei upelis teka sava vaga ir yra gana vingiuotas, tad ir žemėlapyje padaugėja vietų, kur apsaugos zona žemėlapyje pasidaro gerokai didesnė nei 5 metrai.

„Ūkininkui bent vizualiai atrodo, kad jis labai daug negaus. Siūlau atsisakyti, nes pasipils skundų“, – kalbėjo K. Mažeika.

Ūkininkas Saulius Daniulis pastebėjo, kad vis dar aktualus laikino valstybinės žemės naudojimo klausimas. Anot jo, žemėlapiuose vidury laukų matomi gojeliai, senos sodybos, kuriuos būtų galima deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementus, tačiau jie yra valstybinėje žemėje, jei pasibaigęs laikinas naudojimas, jokie veiksmai negalimi.

Jam antrino Z. Bakanienė, kurios teigimu, žemdirbiai niekaip nesupranta, kodėl valstybinės žemės klausimai negali būti sutvarkyti, juolab kad jau pernai nemažai ūkininkų dėl nebesudaromų sutarčių jau negalėjo deklaruoti, šiemet šis klausimas irgi nejudinamas.

„Croplife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė vieną po kito vardijo sistemos netikslumus teigdama, kad sistemos neišbandytos, tręšimas jau prasidėjęs, o laukai dar neįbraižyti. Anot jos, pakeitimai daromi paskutinę minutę, institucijos komunikuoja skirtingai.

Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas teigė neabejojantis, kad ŽŪM išspręs techninius nesklandumus, tačiau klausė, ar šiemet dar įmanomi pakeitimai taisyklėse, nes, anot jo, kai kurie reikalavimai yra sunkiai suprantami, nelogiški, kai kur taikomi dvigubi standartai.

„Pavyzdžiui, negalima su senu medingųjų augalų įsipareigojimu ateit į naują laikotarpį ir taip užsiskaityti tuos 5 proc. negamybinio ploto, nors su tarpinių pasėlių įsipareigojimu galima ateiti į naują. Žaliasis pūdymas augalų kaitoje gali dalyvauti, bet neariminėje – negali. Kertasi kai kurie dalykai“, – kalbėjo G. Špakauskas.

„Dar nė vienų metų nebuvo tokių. Mes šiemet praktiškai visi esame pasimetę, pradedant pasėlių deklaravimu, kuris, galiu pasakyti, dar neprasidėjo: pas mūsų specialistą buvo atėję 25 žmonės, iš jų 7 paraiškas pradėjo pildyti. Visi kiti išėjo namo, kol mes jiems negalime pasakyt, ką ir kur sėti, nes normaliai nepadaryta su ekoschemomis, su kitais plotais, neturime skaičiuoklės“, – reziumavo Savivaldybių asociacijos narys, Marijampolės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius.

Viceministras E. Giedraitis teigė, kad ekoschemų, kraštovaizdžio elementų skaičiuoklės turėtų atsirasti kitą savaitę.

Jau dabar siūlo pratęsti deklaravimą ir netaikyti sankcijų

Tai, kad deklaravimas nebuvo nei tinkamai išdiskutuotas, nei laiku pristatytas žemdirbiams ir žemės ūkio specialistams, kalbėjo ne vienas. Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ragino dėl susiklosčiusios situacijos šiemet sankcijų netaikyti.

Jam pritarė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, kuris pabrėžė, kad jau kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją dėl galimų sankcijų švelninimo, tačiau, anot jo, gavus atsakymą, jog sankcijos turi būti žiaurios ir atgrasyti, liko tik nuleisti rankas. Pasak J. Sviderskio, sankcijos šiemet neturi būti taikomos, nes viskas pakeista, deklaravime apstu naujovių.

„Taisyklės neaiškios, sudėtingai parašytos, punktai vienas kitam prieštarauja, o sankcijos tokios griežtos, kad vos ne kiekvienas ūkininkas, kuris dalyvaus ekoschemose, bus nubaustas. Primygtinai siūlau peržiūrėti sankcijas ir metams bausti tik už grubiausius pažeidimus, aiškius, kurie nuo ūkininkų priklauso“, – kalbėjo Seimo narys Juozas Baublys.

Viceministras E. Giedraitis sutiko, kad apie sankcijas reikėtų atskiros diskusijos tiek su socialiniais partneriais, tiek su Seimo nariais, tačiau pabrėžė, jog ir dabar pastebėjus pažeidimą pirmiausia numatyta įspėti. Didžiausia sankcija taikoma tik tada, jei pažeidimas padaromas pakartotinai ir jis yra kritinis.

Parlamentinio komiteto nariai ir kalbėjusieji svarstė, kad, matyt, deklaravimo terminą teks pratęsti, nes akivaizdu, jog pirmas dvi savaites jis neveikia taip, kaip turėtų, deklaracijos dar netvirtinamos. 

Deklaruojantys žemdirbiai pasigedo konsultacijų, aktyvaus jų klausimų ir iškilusių problemų sprendimo. E. Giedraitis tikino, kad veikia specialiai sukurta elektroninio pašto dėžutė, į kurią gautus klausimus operatyviai stengiasi atsakyti ŽŪM specialistai. Anot jo, jau sudarytas ir viešai prieinamas dažniausiai užduodamų klausimų bei atsakymų sąrašas.

Vis dėlto kol kas deklaruojant klausimų daugiau nei atsakymų. Komiteto pirmininko V. Pranckiečio teigimu, būtina nuolatinė šio klausimo parlamentinė kontrolė, tad prie temos bus grįžta dar ne kartą.