Vilnius. Nors šių metų pasėlių deklaravimas kelia mažiau klausimų, tačiau tiek specialistai, tiek žemdirbiai sako, kad jau dabar stebimas vėlavimas artėjant pabaigai gali būti gerokai didesnis dėl sudėtingo pagriovių įbraižymo.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo eiga aptarta šią savaitę vykusiame parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, trečiadienio ryto duomenimis, deklaruota 486 224 ha.

„Eiga vyksta panašiai, nors ūkininkai šiemet lengviau deklaruoja, gerokai mažiau neaiškumų, galbūt dėl to jaučiamas šioks toks atsipalaidavimas, nes mes pora dienų atsiliekame nuo praėjusių metų tempo“, – sakė viceministras.

Klausimų kelia pagrioviai

Jis patvirtino tai, kas jau ne kartą skambėjo ir viešojoje erdvėje – daugiausia klausimų kelia pakrančių apsaugos juostų deklaravimas. Jis priminė, kad problemų būta ir pernai, tačiau šiemet, kai juostos yra privalomos, visi puola žiūrėti ir atsiranda įvairių netikslumų.

Pasak E. Giedraičio, vieni iš jų kyla dėl to, kad yra neatnaujinta Rytų Lietuvos ortofoto medžiaga (ji perfotografuojama šiemet, o sukelta bus kitąmet), tad ten atsiranda įvairių netikslumų, pavyzdžiui, apsaugos juosta įbraižoma į melioracijos griovį.

Jis pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti, jog esminis dalykas yra laukas, o ne žemėlapis.

„Visą laiką ūkininkams sakome, kad svarbiausia nuo šlaito viršutinės briaunos palikti 3 metrus. (...) Svarbu, kad apsauginėje juostoje nebūtų pasėlių. Jei tai vandens telkinys, kur nustato juostas Aplinkos ministerija, ten negalima dirbti žemės, tręšti, naudoti augalų apsaugos priemonių, turi būti žolinė danga. Deklaruoti galima bet kurį žolinį kodą, pakrantės apsaugos juostą tvarkomą arba netvarkomą.

Ūkininkas renkasi – gauti tik bazinę išmoką ar ir papildomą priežiūros išmoką, už įrengimą. Jeigu pakrantės apsaugos juosta nepatenka į kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas, deklaruoti nėra privaloma“, – teigė E. Giedraitis.

Seimo narys Juozas Baublys teiravosi, kaip bus sprendžiama situacija, jei iš rudens suarta, o reikalavimai įsigaliojo šiemet. Jis taip pat domėjosi, ar bus taikoma kokia nors nuokrypio tolerancija.

Anot E. Giedraičio, jei Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), per palydovus pastebėjusi galimą pažeidimą, patikros vietoje ras pasėlius iki pat vandens ar griovio šlaito, bus fiksuojamas pažeidimas. Kalbėdamas apie paklaidą, jis teigė nežinantis, kaip sureaguotų NMA, tačiau 1 m paklaida turėtų būti galima. 

Vis dėlto tokius viceministro pasvarstymus sukritikavo Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas, teigdamas, kad niekur oficialiai raštu jokios paklaidos nėra nurodyta. 

„Keista girdėti dėl tolerancijos, pernai panašiu metu lygiai tą patį diskutavome. Tuomet klausiau, kas bus, jei trūks negamybinio ploto kelių arų – ar nenuplauks visi ekoschemų pinigai. Tada viceministras patikino, kad bus tolerancija, atsižvelgsime. Yra įrašas. Deja, jokios tolerancijos nebuvo, ūkininkui trūko 18 arų negamybinio ploto. (...) Dabar niekur oficialiai nematau įrašytų tolerancijų. Viskas, ką girdime, yra žodžiai: bus – nebus. NMA atlieka savo darbą ir kontrolieriai turi būti tikslūs“, – kalbėjo ūkininkas.

E. Giedraitis teigė, kad kalbama apie kiek skirtingus dalykus. Pernai negamybiniam plotui reikėjo palikti 5 proc., o šiemet – 4 proc. ploto ir, anot jo, čia jokių tolerancijų nei buvo, nei bus.

Kraštovaizdžio elementų patiems įbraižyti negalima

Viceministras, atsakydamas į Seimo nario Kęstučio Mažeikos klausimą dėl sodybviečių ir bendrai kraštovaizdžio elementų, teigė, kad, pernai, leidus juos įbraižyti patiems, pastebėta įvairių gudravimų ir būtent su sodybvietėmis kyla daugiausia bėdų: jos turi būti apleistos ir virš 50 proc. apžėlusios medžiais ir krūmais. Ten, kur žolinė danga ir pamatų krūva, pagal taisykles netinkamas plotas kraštovaizdžio elementui deklaruoti.

„Šiemet laisvai įsibraižyti elementų negalima (...). Jei ūkininkas mano, kad viskas gerai, ten gali būti kraštovaizdžio elementas, bet jis nepatenka į KŽS ribas, jo uždeklaruoti negalima, tai jis visų pirma turi informuoti Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC) per PPIS arba laišku, Centras sutikrina ir arba įtraukia, arba ne“, – aiškino viceministras.

Pagrioviai lėtina darbus

Nors pastebėjimų, kad šiemet viskas vyksta sklandžiau, iš rajonų posėdyje buvo perduotas ne vienas, girdėjosi ir nuogąstavimų, jog sudėtingas pagriovių įbraižymas, atėjus deklaruoti didesniems ūkiams, gerokai viską sulėtins ir gali net nedeklaruoti laukų.

„Labai daug griovių įbraižyme žmogiškojo faktoriaus. Tikrai yra klaustukų. (...) Jei deklaravimas atsilieka dviem dienom nuo pernai, tai tikrai deklaravimas vėluos“, – konstatavo G. Šapaukauskas.

Savivaldybių Žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė, Panevėžio r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad atsakymas į klausimą, kodėl tiek mažai ūkininkų deklaruoja patys, yra paprastas – kiekvienais metais atsiranda problemų, tad tenka eiti pas specialistus.

Ji sutiko, kad šiemet deklaravimas prasidėjo sklandžiau, buvo mokymai specialistams, tačiau pagriovių ir palaukių įbraižymas kiekvienam laukeliui atskirai tiesiog reikalauja daug laiko.

„Pagrindinė problema – atsiradęs naujas pagriovių ir palaukių įbraižymas. Braižyti visi mokame, ribos dažniausiai irgi aiškios, bet problema, kad vieno pareiškėjo įbraižymui reikia sugaišti labai daug laiko. Įsivaizduokite, kilometras pagriovio ir jis ribojasi su 4 ar 5 kultūromis...“ – pasakojo Z. Bakanienė, siūlydama leisti įbraižyti tiesiog vieną palaukę.

Vis dėlto, anot viceministro, šiemet tai nėra įmanoma, nes gerokai užtruktų sistemos programavimo darbai.

Seimo narys Jonas Gudauskas jau dabar siūlė pagalvoti apie galimybę pratęsti deklaravimo terminą, nes darbus apsunkino ir procesui prasidėjus padaryti pakeitimai.

„Kaip ir pernai, taip ir šiemet – stebime. Jei matysime, kad atsilikimas yra, padarysime taip, kaip pernai – be baudos už pavėlavimą“, – tikino E. Giedraitis.

Seimo Kaimo reikalų komitetas prie pasėlių deklaravimo klausimo dar ketina grįžti jam pasibaigus.