Vilnius. Koronaviruso pandemija į sunkią padėtį įstūmė pieno, paukštininkystės ir kitus žemės ūkio sektorius. Susidariusią situaciją apsvarstė nuotoliniu būdu posėdžiavęs Kaimo reikalų komitetas.

Kaip jau įprasta, daugiausia problemų ir diskusijų kilo dėl pieno sektoriaus ir pradėtų mažinti supirkimo kainų. Tačiau sudėtinga situacija ir paukštininkystės sektoriuje – jį žlugdo į Lietuvą plūstanti pigi lenkiška paukštiena ir ukrainietiški kiaušiniai.

Nuotoliniu būdu Seimo KRK posėdyje dalyvavo ne tik šių, bet ir kitų sektorių atstovai, kurie taip pat skundėsi mažėjančiomis kainomis.

Pieno sektorius

Posėdį pradėjęs Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas atkreipė dėmesį, kad pieno supirkimo kainos krito drastiškai, ypač kooperatyvams. Kai kurios perdirbimo įmonės atsisako supirkti pieną iš kooperatyvų arba siūlo jiems mažesnes žalio pieno supirkimo kainas nei pavieniams ūkininkams.

„Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis patvirtino, kad situacija įtempta: „Tai bendra visų mūsų, ne vien žemdirbių ar perdirbėjų, problema. Situacija ir toliau blogės. Krito kainos rinkose, o eksportas sumažėjo.“ „Pieno centro“ įmonės įsipareigoja supirkti visą lietuvišką pieną, bet kaina, pasak E. Simonio, bus rinkos.  

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis siūlo mažinti pieno gamybą ir už tą sumažintą dalį, negautą pieną, ūkininkams kompensuoti, kad tais pinigais nepasinaudotų perdirbėjai.

Smulkių ir vidutinių pieno ūkių vadovė Regina Bernatonienė sutinka, kad blogai visiems, bet „negali visi nuostoliai būti perkelti tik ant ūkininkų pečių.“ Ji stebisi ir perdirbėjų argumentais, neva prasidėjo pavasario-vasaros sezonas. „Esant šiuolaikinėms technologijoms daugelyje ūkių išlaikomas vienodas pieno kiekis ištisus metus, be to, karvės dar tvartuose, naujas sezonas dar neprasidėjo“, - teigė ji.

Bet šiuo metu labiausiai žlugdoma viena pieno gamintojų grupė – tai kooperatyvai. „Vakarų fronte nieko naujo“, - atsiduso Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkasJonas Kuzminskas. Kai kurie kooperatyvai netgi turėjo sutartis su kai kuriomis įmonėmis, bet, anot J. Kuzminsko, niekas į jas nekreipia dėmesio. Kaina kooperatyvams krito maždaug 5 centais - iki 23 ct su nuvežimu į pieninę. Latvijoje, jo žiniomis. Kooperatyvams mokama kaina geresnė – sumažėjo iki 29-30 ct.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis supranta, kad problemų sektorius turi daug ir reikia jas spręsti. Tačiau suteikti paramos ūkininkams šįkart neplanuojama: „Visi žinome atvejus, kai suteikus paramą pieno ūkiams iškart krenta pieno supirkimo kaina – t. y., per pieno supirkimą pinigai, skirti paremti ūkininkams, atiteko perdirbėjams. Ir dabar jie manęs paklausia, kada kompensuosime ūkininkams nuostolius. Bet nenorime antrą kartą lipti ant to paties grėblio. Jeigu tai yra perdirbimo problema, problema su eksporto rinkomis, su kainų kritimu, tai problemą turime spręsti perdirbimo, o ne pieno gamintojų lygyje.“

Ministras kreipėsi į Europos Komisiją  papildomai taikyti privatų sandėliavimą sviestui, lieso pieno milteliams, sūriams (taip pat paukštienai). „Norime spręsti problemą taip, kad nenukristų pieno supirkimo kaina, o tas netektis, kurios yra perdirbimo sektoriuje, išspręstume tenai“, - teigė A. Palionis. 

Išgirdęs, kaip engiami kooperatyvai, ministras pratrūko. „Man trūksta žodžių. Visą laiką žemdirbius skatiname kooperuotis, kad turėtų didesnes derybine galias, tai perdirbimas, galima įtarti, daro viską, kad ūkininkai nesikooperuotų. Tas noras toliau skaldyti žemdirbių visuomenę – skaudus“, - rėžė A. Palionis.

A.Stančikas kreipėsi į E. Simonį, ar jo nuomone, J. Vilionio siūlymas skatinti ūkininkus mažinti gamybą ir remti per tai, kiek nepagamina pieno, padėtų stabilizuoti pieno sektoriaus padėtį? Pasak E. Simonio, Lietuvoje pieno trūksta ir jo reikia kasmet atsivežti vis daugiau, kad įmonės galėtų efektyviai dirbti. „Kritus kainai Lenkijoje, 4-5 kooperatyvai grįžo pas mus. Mes jų pieną nupirkome, o kaina – derybų klausimas.“

„Supratau, kad pieno reikia, bet kaina bus mažinama, - su ironija balse pastebėjo Seimo KRK pirmininkas.

Jo pavaduotojas Kazys Starkevičius teigė, kad, remiantis ankstesne patirtimi, išgyventomis krizėmis, yra būdų, kaip spręsti padėtį. Jis pasiūlė trijų veiksmų planą.  

Pirma, skubos tvarka reikia pakeisti valstybės maisto rezervo formavimo tvarką, leisti šį rezervą papildyti įvairiapusiškais maisto produktais – tam tarpe ir pieno produktais. „O kad nepasikartotų 2015 m. klaidos, fiksuokime pieno kainą – perdirbėjai turi išlaikyti tokią, kokia buvo iki koronaviruso pandemijos. Perkame pieno produktus į rezervą, išlaikome pieno gamybą, mažiau perkame iš kaimyninių šalių, ką padarė ir lenkai. Tai strateginis sektorius ir Vyriausybė turėtų sutikti“, - konkrečias priemones siūlė K. Starkevičius.

Antruoju punktu jis siūlo kuo greičiau įteisinti maisto produktų intervencinius pirkimus, pasinaudojant Europos Sąjungos fondų lėšomis. Trečiuoju - skatinti vietos gamintojų šviežių maisto produktų (pieno, mėsos, paukštienos, rapsų) patekimą į vidaus rinką.

A.Palionis iš esmės sutiko su šiais pasiūlymais. Intervenciniai pirkimai patvirtinti nuo kovo 1 d., bet esmė jų kaina, kuri kol kas nekonkurencinga rinkos kainai. Bet ji pamažu didėja. „Antradienį dėl intervencinių pirkimų žadame svarstyti Vyriausybėje. Jeigu bus nuspręsta formuoti rezervą, tada, tikėtina, iškart sureaguos kainos, o Seime bus galima teikti įstatymą skubos tvarka“, - kalbėjo ministras, pridūręs, kad intervenciniai pirkimai nėra patrauklūs perdirbimui, todėl EK prašome pasaugojimo galimybės. Tada perdirbėjai nepraranda nuosavybės į savo produktą ir gaudamas pinigus už pasaugojimą iš dalies atpigina savikainą.

K. Starkevičius pritarė žemės ūkio ministrui, kad šios krypties ir reikia laikytis.

O A. Stančikas pridūrė, kad tuo pačiu turi baigtis ir kooperatyvų diskriminavimas pieno sektoriuje: „Mes kalbame apie valstybės paramą kainų stabilizavimui, bet jūs šito net nenorite girdėti.“ E. Simonis atkirto, kad neįsivaizduoja, kaip tai padaryti, kai aplink kainos krenta.

Šį žodžių karą pabandė nutraukti K. Starkevvičius: „Jeigu bus užtikrinti intervenciniai pirkimai, jums (perdirbėjams – red.) bus užtikrinta kaina. Tai kodėl norite mažinti kainą ūkininkams, jeigu valstybė jums deda pagalvę?“

O Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis informavo, kad ŽŪR kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu išsiaiškinti, ar nėra diskriminuojama viena iš teisinės veiklos formų - kooperatyvai.

Problemos sprendimo būdus siūlė ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Pasak jo, problema sudėtinga ir tai tik jos pradžia, todėl būtini greiti ir situacijai adekvatūs valdžios ir Seimo sprendimai: „Reikia suskaičiuoti, kiek sunaudojame vidaus rinkoje lietuviško pieno ir fiksuoti normalią kainą, kuri tenkintų visus. Taip pat perdirbimo įmonės turėtų įsileisti, pavyzdžiui, Rinkos reguliavimo agentūros atstovus ir jiems parodyti, kokios buvo eksporto kainos kovo 1 d. ir kokios – balandžio 1 d. Tas skirtumas turi būti kompensuojamas arba iš ES lėšų, ar Vyriausybės numatytų 5 mlrd. Eur paketo.“

Beje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, eksportas į trečiąsias šalis šių metų kovą, palyginti su 2019 m. kovu, buvo 1 600 t didesnis sūrių, sviesto, pieno miltelių sąskaita. Taip pat D. Remeika informavo, kad pandemijos metu maisto saugai bus skiriamas dar didesnis dėmesys, todėl bus intensyvesnis tiek vietinio, tiek įvežtinio žaliavinio pieno tikrinimas.

Paukštininkystės sektorius

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Vytauto Tėvelio teigimu, iki balandžio sektorius laikėsi be katastrofą pranašaujančių požymių. Bet antrą karantino savaitę iš Ukrainos buvo atgabenta didelė kiaušinių po 8 centus siunta, todėl konkuruodami prekybos tinklai numušinėja lietuviškų vištų kiaušinių kainas. „Jeigu šis žaidimas užsibaigs su Velykomis, tai pravingiuosime per šį laikotarpį, bet jeigu ši invazija užsitęs, vėliau gali formuotis problemos ir šiame sektoriuje“, – įspėjo V. Tėvelis. 

O paukštienos sektorius, anot jo, yra „prie katastrofos ribos“ ir tokia padėtis susidarė dėl kelių priežasčių – dėl uždarytų sienų ir situacijos vidaus rinkoje, į kurią skverbiasi pigesnė lenkiška paukštiena. 

V. Tėvelio teigimu, iš Lietuvos į Vakarų Europos šalis kasmet išvežama 45-50 tūkst. tonų paukštienos. Dėl koronaviruso krizės užsidarius sienoms ėmė kauptis nerealizuota produkcija – maždaug po 1 tūkst. tonų paukštienos per mėnesį. Vis labiau juntama ir Lenkijos – didžiausios ES paukštienos gamintojos - įtaka. Iš Lenkijos, asociacijos vadovo žiniomis, kiekvieną mėnesį į Lietuvą įvežama apie iki 3 tūkst. tonų 20 proc. pigesnės paukštienos.     

„Lenkijoje per paskutines savaites produkcija jau apie 20 proc. atpigo. Lietuvoje, mano duomenimis, per kelias paskutines kelias savaites paukštienos kainos smuko apie 12 proc., o vien kovą - 8 proc. O pašarų komponentai, ypač baltyminiai, pabrango nuo 180 iki 220 Eur/t. Taigi, gamybos kaštai didėja, o kainos krenta“,- sektoriaus padėtį apibūdino Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. Seimo Kaimo reikalų komitete jis teigė, kad be vienokio ar kitokio valstybės finansinio įsikišimo šis sektorius gali neišsilaikyti ir „su dideliais nuostoliais nueis nuo arenos, o jo atstatymas būtų žymiai brangesnis.“

Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas taigė, kad jo paukštynų specifika – jie yra augintojai ir perdirbėjai kartu, tad prispausti iš abiejų pusių. „Mes niekada nesiskundėme, jeigu kas subankrutuodavo, keisdavosi akcininkai ir toliau dirbdavo. Šįkart matau, kad neišvairuosime. Todėl mums atrodo priimtini K. Starkevičiaus bei ministro A. Palionio pasiūlymai pirkti paukštienos perteklinius kiekius – tai gera idėja. Esame pasirengę parodyti, kokiomis kainomis superkame, pagaminame, parduodame“, - sakė D. Gudačiauskas. Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai nuperka visus Lietuvos ūkininkų užaugintus paukščius, kartu su pačių užaugintais kasmet susidaro 47 mln. broilerių, kas mėnesį turi paskersti 3,5 mln. vištų.

Perteklių rinkoje Lietuvos paukštynai dėl Lenkijos įtakos junta kelis metus. „Mes kainų augintojams nemažinome, nes tikėjome strateginiu bendradarbiavimu tarp ūkininko ir perdirbėjo, juk ir patys tokie esame. Bet dabar su lenkų invazija ir pandemija, kai jų broilerio gyvo svorio savikaina 68, o mūsų - 82 ct, mes nieko negalime padaryti. Ir lenkai nesustabdomi, nes jų perteklius 100 kartų didesnis negu mūsų. Taigi, lavina leidžiasi ant mūsų sektoriaus“, - reziumavo D. Gudačiauskas, prašęs valstybės pagalvoti, kaip galėtų ūkininkams kompensuoti, jeigu tektų mažinti paukščių supirkimo kainą. Taip pat jis prašė tarpininkauti derybose su bankais, kad nestabdytų trumpalaikio finansavimo ir nedidintų palūkanų.

Žemės ūkio ministras pripažįsta, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti, tačiau jis tikisi, kad lenkiškos paukštienos perteklius yra laikinas, nes ten daug šeimos ūkių ir jie tiesiog turėtų nustoti nuostolingai auginti vištas. 

Kita, anot ministro, problema - dalis prekybos centrų lietuviškos paukštienos net neįsileidžia, todėl su VMVT sutarta, kad bus viešinami visi nesaugios įvežtinės produkcijos atvejai. O V. Tėvelis dar paragino valstybiniu lygiu dirbti su prekybininkais, kad jie nors kiek atsigręžtų į patriotiškumą ir padėtų vertinti kokybišką lietuvišką paukštieną. „Tuomet daugelis problemų būtų išspręstos žymiai lengviau“, - įsitikinęs jis.

Beje, posėdžio klausiusi ūkininkė Vitalija Kuliešienė pastebėjo, kad paukštienos kaina kai kuriose parduotuvėse yra gerokai pakilusi: „Gamintojai prekybos centrams paukštieną tiekia pigiau, o jie ją brangina. Kaip čia yra?“ D. Gudačiauskas mano, kad tai vietinių prekybininkų gudrumas.

A. Stančikas atkreipė dėmesį, kad su prekybos centrais buvo sutarimas, kad jie elgsis sąžiningai ir šiuo sudėtingu laikotarpi vartotojams kainų nedidins. „Ar iš tikrųjų jie laikosi to susitarimo? Turime įvesti parlamentinę kontrolę dėl nesąžiningų kainų, kur brangimas pagrįstas, o kur – ne“, - prekybininkų godumą linkęs pažaboti Seimo KRK pirmininkas.

Kiti sektoriai

Kad pandemijos akivaizdoje nepagrįstai krenta kainos, skundžiasi ir galvijų augintojai, su problemomis susidūrė šamų augintojai, praradę tiekimo grandinę į viešojo maitinimo įstaigas. Apie per dvi savaites 8 centais sumažėjusią kiaulių supirkimo kainą kalba ir kiaulių augintojai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Mindaugas Kinderis teigė, kad šiam sektoriui irgi gresia griūtis ir reikia ieškoti būdų, kaip padėti sektoriui išgyventi, prašo galvijininkystę įtraukti į sunkumus patiriančių sektorių sąrašą, pirkti jautienos produktus į valstybės rezervą, padėti sutarti su NMA dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo. Taip pat mano, kad jautienos produktai taip pat galėtų būti perkami į rezervą, bus sunku vykdyti įsipareigojimus NMA, tad ūkininkai prašo pratęsti vykdymo laikotarpius.

Tiesa, ministras iš pačių ūkininkų teigia girdėjęs, kad galvijų supirkimo kaina nuo 1,2  atsistatė iki 1,5-1,6 Eur/kg gyvojo svorio. Bet jis matęs ir tokių sąskaitų, kur už karvės kilogramą sumokėta tik 0,3 Eur/kg. „Problemų yra, - konstatavo ministras A. Palionis. – atrodo, kad didesnieji perdirbėjai situacija naudojasi, bet mažose skerdyklose išlaikytos ir stabilios kainos, ir kiekiai nesumažėję.“

Kalbėdamas dėl pagalbos ūkininkams, A. Palionis informavo, kad jų padėčiai lengvinti Paskolų garantijų fondo nuostatuose rengiami tam tikri pakeitimai.

MŪ inf.