Vilnius. Vyriausybė žaliojo kurso politikos tikslus, kaip vienus svarbiausių šią kadenciją, integravo į kiekvieną veiklos prioritetą iš dvyliktos užsibrėžtųjų - tai akivaizdu, susipažinus su trečiadienį patvirtintu jos programos įgyvendinimo planu.

„Matyt, iš savo pusės norėčiau išskirti viešąjį valdymą, švietimą, inovacijas ir sveikatos apsaugą kaip tam tikras tokias raktinių reformų sritis, tačiau yra taip pat ir horizontalūs aspektai, kurie persipina ir per šias, ir per kitas sritis (...) Tai čia ir skaitmeninė transformacija, atviri duomenys, žalias kursas ir visokeriopos atskirties mažinimas“, – prioritetus trečiadienio posėdyje vardijo premjerė Ingrida Šimonytė. 

Vyriausybės teigimu, žaliasis kursas susijęs su klimatui neutralios ekonomikos atsiradimu, pokyčiais žemės ūkyje, transporto srityje. Skaitmeninėje darbotvarkėje keliamas tikslas atverti kuo daugiau duomenų ir jais remiantis priimti sprendimus.

Aplinkos sektoriui svarbiausias Lietuvos žaliojo kurso prioritetas susideda iš 6 Vyriausybės programos projektų: žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos (koordinuoja Aplinkos ministerija), tvarių ir pasiekiamų miestų (koordinuoja AM), žaliosios energetikos (koordinuoja Energetikos ministerija), gamtinio kapitalo apsaugos ir tvarus naudojimo (koordinuoja AM), žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemų (koordinuoja Žemės ūkio ministerija), visuomenės, kaip žaliojo kurso transformatorės (koordinuoja AM).

Aplinkos ministerija praneša, jog imsis per 60 koordinuojamų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmų. Dalis Vyriausybės programos nuostatų bus įgyvendinamos ir per kitus ministerijos veiksmus.

Lietuvos žaliojo kurso įgyvendinimo kelyje strateginiai darbai deleguojami energetikos, susisiekimo, aplinkos ir žemės ūkio ministrams. Kęstučiui Navickui tenka atsakomybė už dvi sritis: Maisto gamybą darnoje su gamta ir Dirvožemiui palankų ūkininkavimą.

Artimiausi veiksmai žemės ūkyje

Pagal Vyriausybės programos projektą Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos iki 2022 m. pradžios numatoma parengti ir patvirtinti tvariai naudojamo dirvožemio veiksmų planą, po to ir dirvožemio stebėsenos metodiką.

Iki 2023 m. numatoma parengti tręšimo planų rengimo metodiką, nustatyti privalomą tręšimo (organinėmis ir mineralinėmis trąšomis) planų parengimą ir jų įgyvendinimo kontrolę bei parengti ir padėti įgyvendinti paskatų priemones, siekiant prisidėti prie tikslo sumažinti mineralinių trąšų naudojimą bent 5 proc. iki 2024 m. palyginti su 2020 m.

Numatoma remti ekologinius ir kitus tvariai ūkininkaujančius ūkius, siekiant ženkliai padidinti žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ūkininkaujama aplinkai draugiškais metodais. Taip pat bus remiamos tvarios žemės dirbimo ir augalų auginimo praktikos ir pan.

Iki 2022 m. numatoma atnaujinti Nacionalinę maisto produktų kokybės sistemą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant įtraukti sveikatai palankos mitybos, tvarios gamybos aspektus.

ŽŪM koordinavimo sferoje taip pat Vyriausybės programos projektas - Žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas. Tarp artimiausių veiksmų įgyvendinant šio projekto iniciatyvas per 2021-2022 metus yra numatyta išanalizuoti ir įvertinti vertės grandinių plėtros galimybes, siekiant tvariai naudoti vietinę žaliavą aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai.

Numatyta įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą. Skatinant žemės ūkio subjektus dalyvauti rizikos valdymo priemonių veikloje, ketinama viešinti, kokia bus šių priemonių nauda, prireikus tikslinti esamus arba parengti naujus teisės aktus. Numatyta parengti ir patvirtinti projektų vertinimo metodiką, pagal kurią skiriant investicinę paramą prioritetai būtų teikiami inovatyviems projektams.

Tarp programos projekto Gyvybingas kaimas veiksmų yra ir siekis dar šiemet parengti ir priimti Žemės įstatymo pakeitimus, kurie numatytų prioritetą jauniesiems ūkininkams nuomotis valstybinę žemę. Siekiant pritraukti jaunus žmones į žemės ūkį, ketinama išnagrinėti galimybes dėl skatinamųjų finansinių priemonių taikymo ūkiui (įskaitant žemę) įsigyti.

Su visu Vyriausybės programos įgyvendinimo planu galima susipažinti čia.

Rengiant plano projektą su socialiniais partneriais vyko susitikimai tiek ministerijų, tiek Vyriausybės kanceliarijos lygyje. Žemdirbių asociacijų atstovai irgi dalyvavo šiuose susitikimuose, taip pat teikė pasiūlymus raštu. Kiek į juos bus atsižvelgta, parodys laikas. 

Patvirtinus planą, iki liepos 1 dienos numatoma atnaujinti ir papildyti 2021-2030 metų nacionalinį pažangos planą (NPP).

Balandį bus baigta rengti Lietuvos paraiška Europos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondui dėl svarbiausių Vyriausybės reformų finansavimo.

O šių metų rudenį numatoma parengti mokesčių lengvatų panaikinimo įstatymų pataisas. 

MŪ, BNS, AM inf.