Vilnius. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia išgirdusi visuomenės poreikį – nuo balandžio vėl atnaujina konsultacijas rajonuose, buvusiose Tarnybos patalpose. Tarnybą pertvarkius tokia galimybė pastaruoju metu buvo likusi tik Vilniuje ir Kaune.

Įgyvendinus NŽT reformą kritikos iš žemdirbių pasigirsdavo ne tik dėl konsultacijų vietoje stygiaus, bet ir dėl užstrigusių procesų, o perdavus miestų ir miestelių valstybinę žemę valdyti savivaldybėms – ir dėl neaiškios nuomos tvarkos.

NŽT pertvarka ir vykstantys procesai trečiadienį aptarti parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė priminė, kad NŽT liko valstybinės žemės patikėtine kaimo teritorijose, o kartu įgijo naują funkciją – valstybinės žemės patikėtinių kontrolės.

Anot jos, išgryninant esmines NŽT funkcijas atlikta jos pertvarka, dalis Tarnybos darbuotojų pradėjo dirbti savivaldybėse bei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.

„Lygiai taip pat padaryta ir vidinė Žemės tarnybos pertvarka, kuri padaryta pasitelkus išorės ekspertus. (...) Sužiūrėjome, kaip optimizuoti šią struktūrą. Tikrai sutinku, kad kyla klausimų dėl darbo efektyvumo, gyventojų priėmimo ir konsultavimo – šie klausimai mums tikrai labai svarbūs, reikia susistyguoti procesus, kad viskas vyktų kuo sklandžiau“, – teigė M. Juodvalkė.

112 tūkst. ha valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose perduota valdyti savivaldybėms. „Tai reiškia, kad savivaldybės tapo tikromis žemės, teritorijų šeimininkėmis, kuomet jos gali priimti sprendimus dėl žemės naudojimo greičiau, efektyviau ir racionaliau“, – sakė viceministrė.

Ji priminė, kad dabar visą informaciją apie valstybinę žemę galima rasti informacinėje sistemoje ir skaitmeniniame žemėlapyje.

Konsultuos vieną dieną per savaitę

NŽT kanclerė Giedrė Ričkutė, atliekanti direktoriaus funkcijas, teigė, kad visus prašymus asmenys gali pateikti elektroniniu būdu, o dėl dalies funkcijų centralizavimo nelieka gyvų konsultacijų poreikio.

Vis dėlto, susiduriant su tam tikrais asmenų aptarnavimo nesklandumais ir girdint gyventojų pastabas, dalies savivaldybių susirūpinimą dėl padidėjusio srauto, kylančios painiavos, į kurią instituciją kreiptis, nuo balandžio 2 d. atnaujinamas ir gyvas asmenų aptarnavimas visuose buvusiuose teritoriniuose padaliniuose vieną dieną per savaitę.

„Visose 50 patalpų, kuriuose iki praėjusių metų buvo NŽT teritoriniai skyriai, piliečiams bus sudaryta galimybė atvykti gyvai, pateikti prašymus, skundus, jiems bus suteikiama pagalba ir konsultacija“, – pasakojo G. Ričkutė.

Viešojoje erdvėje vis pasigirstant priekaištams dėl strigusio NŽT darbo, ji teigė, kad nuo metų pradžios iki kovo pabaigos patikrinta 87 proc. gautų bylų. Sausį ir vasarį 10–15 proc. bylų patikrinta pavėluotai dėl IT sistemų atnaujinimo, kovą jau beveik 97 proc. kadastro duomenų bylų patikrinta laikantis terminų.

„Tikrai dedame pastangas ir siekiame užtikrinti vienodą kadastro duomenų bylų tikrinimo praktiką, periodiškai vykdome stebėseną“, – apie pastangas gerinti įstaigos veiklą kalbėjo jos vadovė.

Kalbėdama apie valstybinės žemės sklypų projektavimą ji teigė, kad visi laikini žemės naudotojai įspėti keletą kartų apie tokio žemės naudojimo atsisakymą ir galimybę sudaryti nuomos sutartis.

Ji taip pat teigė, kad aukcionai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos vyko iki vasario 8 d. ir juos organizavo ŽŪDC, šiuo metu aukcionai nevyksta, planuojama, kad nauji vėl prasidės balandį ir bus organizuojami jau NŽT. 

Praktikoje ne viskas taip sklandu?

Vis dėlto tiek Seimo nariai, tiek posėdyje pasisakę žemdirbių asociacijų atstovai teigė, kad Tarnybos pertvarka ir vykstantys procesai nėra tokie sklandūs, kaip gali pasirodyti iš pristatymų.

„Jei laiku nebuvo patikrinta iki 10–15 proc. kadastrinių bylų,vadinasi, problema yra“, – teigė parlamentaras Jonas Gudauskas, toliau vardydamas ir sugrąžintas gyvas konsultacijas, ir didelį NŽT sulauktų skambučių kiekį.

„Turime pripažinti, kad nesusitvarkėme su ta problema, kokia ji dabar yra (...). Negali sistema taip veikti, kad būtų tiek skundų“, – NŽT pripažinti klaidas ragino ir Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pridurdamas, kad, matyt, šiam klausimui reikės dažnesnės parlamentinės kontrolės.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad pasėlių deklaravimas prasidės jau netrukus, tad esminis klausimas – kaip reikės deklaruoti valstybinę žemę, kai daliai pareiškėjų laikino naudojimo sutartys nutrauktos, o savivaldybė sako, kad bus išnuomota konkurso būdu.

Anot jo, nors Seimui pateikti tai liečiantys įstatymų pakeitimai, tačiau kol procesai įvyks, pasėliai jau bus deklaruoti.

„Žemės sklypų formavimas daugelyje savivaldybių sustojo. Trūkumas žmonių. Mūsų prašymas – padarykite dviejų ministerijų aplinkraštį, kad tą valstybinę žemę būtų galima išnuomoti tiems, kurie prieš tai ją dirbo arba kitiems asmenims. Čia tikrai bus daug problemų, kaip ir pernai“, – kalbėjo J. Sviderskis, prašydamas iki pasėlių deklaravimo išaiškinimo, kaip elgtis su valstybine žeme miestuose, miesteliuose ir kaimų teritorijose.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius antrino J. Sviderskiui, pabrėždamas, kad valstybinės žemės klausimas miestų ir miestelių teritorijose dabar yra itin opus.

„Lietuvos ūkininkų sąjunga prieš pradedant tą reformą, nenorėjo jai pritarti, įtardama, kad tokia radikali reforma gali sutrikdyti paslaugų teikimą vartotojams. Šiandien galima konstatuoti, kad sistemą išsibarstė, o ją surenkant atgal, kad ji veiktų kaip mechanizmas, turime problemų, kai sutrinka paslaugos vartotojams.

Reikia nedelsiant išspręsti. Nėra galimybės laukti, deklaravimas prasideda už 2 savaičių Valstybinės žemės deklaravimas miestuose reiškia apie 1700 sklypų ir beveik 1000 ūkininkų, kurie turėdami šią problemą trukdys, tikriausiai, tai sistemai dirbti, nes ji neturi atsakymų, kaip tuos klausimus išspręsti“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Jis ragino visų prima išspręsti šį klausimą, o tada jau eiti prie kitų kylančių problemų. Kad problemų praktikoje nestinga teigė ir Lietuvos žemė sūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, pateikęs pavyzdį, kad Radviliškio r. Šeduvos mieste yra apie 70 ha valstybinės žemės, o rajono meras sako nežinantis ką su ja daryti, nes nuomos tęsti žemdirbiams negali ir tada ne tik biudžetas netenka nuomos, bet ir iškyla klausimas, kas tuos sklypus prižiūrės.

Reaguodama į išsakomas pastabas aplinkos viceministrė M. Juodvalkė ragino nepamiršti, kad Tarnybos pertvarka pradėta ne nuo balto lapo – daug problemų būta ir anksčiau, strigo paslaugos, jos nebuvo kokybiškos, skaidrios. Dėl to, jos teigimu, reforma ir funkcijų perskirstymas buvo būtinas.

Ji teigė, kad NŽT tik tris mėnesius veikia nauja struktūra, tad negalima tikėtis, kad per tiek laiko viskas vyks sklandžiai. „Mes irgi gauname nusiskundimų ir pasimatė, kad regionuose praktika buvo taikoma labai įvairi, galbūt nevisais atvejais skaidri. Dabar kadastro duomenų bylų patikra yra centralizuota“, – kalbėjo M. Juodvalkė.

Aplinkos viceministrė priminė, kad pasėlių deklaravimas yra Žemės ūkio ministerijos klausimas, tad tą komentuoti būtent jie ir gali. Vis dėlto šiuo klausimu pasisakančių Ministerijos atstovų nebuvo.

„Kaimiškosiose teritorijose ir miesteliuose visiems asmenimis, kurie išreiškė valią, kad jie ir toliau nori su valstybe sudaryti žemės nuomos sutartis, tai jie ir toliau turi galimybę deklaruoti. Šioje vietoje problemos tikrai nėra“, – sakė M. Juodvalkė.

Komentuodama pateiktą pavydį apie Šeduvą ji teigė, kad šiuo metu teisintis reguliavimas aiškiai nurodo, ką savivaldybės gali daryti su jų teritorijoje esančia žeme.

„Tie 70 ha, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius, labai sėkmingai gali būti suformuojami sklypais (...) galima paleisti į nuomą aukciono būdu, tokiu būdu savivaldybė surinks pinigus į biudžetą. Sutinku, kad tai yra laikui imlus klausimas, bet teisiniai įrankiai yra visi sukurti ir savivaldybės juos turėjo jau seniai“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.

I. Hofmanas replikavo, kad sklypų formavimas užtrunka, bet sprendimų reikia dabar.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas prie NŽT reformos ir tuo susijusių klausimų parlamentinės kontrolės dar ketina grįžti ir kituose Komiteto posėdžiuose.

Vyriausybė patvirtino kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką

Trečiadienį valstybinės žemės klausimas svarstytas ir Vyriausybėje. Ji patvirtino atnaujintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurios nustato aiškesnę tvarką ir sąlygas, kaip gyventojai ir įmonės be aukciono ir aukciono būdu gali išsinuomoti ar įsigyti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus. 

Kaip praneša Aplinkos ministerija, nuo šiol prašymus dėl tokios žemės pirkimo ir nuomos bus galima teikti elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą, joje bus galima stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti sprendimą. 

Taip pat nustatyti konkretūs atvejai kai tokia žemės galės būti išnuomojama ar įsigyjama be aukciono

Norint užtikrinti, kad aukciono metu galiojančios sąlygos nebūtų keičiamos, ir asmuo, išsinuomojęs žemės sklypą, laikytųsi nustatytų įsipareigojimų, aukciono sąlygos tampa nuomos sutarties dalimi. Taip pat nustatytos aiškios tokios sutarties keitimo ir termino pratęsimo sąlygos, reikalavimas pradėti statybas per 5 metus, jeigu šis sklypas aukcione išnuomotas statinių statybai.

Aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytas nuomos mokestis bus perskaičiuojamas kas 3 metus.

Jeigu mokestis bus didesnis už taikytą iki tol, asmuo turės mokėti didesnę sumą. Jei mokestis sumažės, bus taikomas toks pats, kaip iki perskaičiavimo.

„Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės sujungia du iki šiol galiojusius Vyriausybės nutarimus. Tai užtikrins, kad kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos procesai būtų aiškūs ir sklandūs, nebereikės ieškoti informacijos keliuose teisės aktuose“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.