Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Agropolitika
Europos ūkininkai irgi mato: Lietuvos pieno gamintojų padėtis sunkiausia

Vilnius. Šiandien Vilniuje renkasi Europos pieno tarybos (EMB) asamblėja, kurioje dalyvauja 16 ES valstybių atstovai. Bus ieškoma sprendimų pagerinti pieno sektoriaus situaciją, kuri visoje Europoje yra labai sunki.

„Norime parodyti, kad ūkininkai yra padorūs žmonės, turintys teisę pragyventi iš savo veiklos. Lietuvos pieno sektoriaus situacija – viena sunkiausių visoje ES. Jūsų šalyje sunku ūkininkauti ir užsiimti pieno gamyba. Būtent todėl mes čia esame ir tikimės, kad padėtis keisis. Bet šiuo metu požiūris į ūkininkus, mūsų vertinimu, yra nepadorus“, – teigė EMB prezidentas danas Kjartanʼas Poulsenʼas.  

Kokią Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) ir EMB siunčiamą žinią turėtų išgirsti Lietuvos žemės ūkio politikos formuotojai, supirkėjai, prekybininkai? LPGA prezidentas Jonas Vilionis pažadėjo – jeigu niekas nesikeis, ūkininkai važiuos į kelius.

Bioversija 2024 04 26 m7

Jis sako, kad šios valdžios sprendimų, kitaip nei genocidu žemės ūkyje, negali pavadinti: „Žaliasis kursas, SAZ, PAV, triskart pabrangęs žemės mokestis... Juk visa tai sudaro ir pieno gamybos savikainą. Su šiuo ministru žemės ūkio politikos nėra.“

LPGA tarybos narys, Griškabdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pastebėjo, kad problemos panašios visoje Europoje, tik požiūris į jas skiriasi.

„Mes pastaruosius trejus metus, kaip sako J. Vilionis, išgyvename genocidą. Ne tik pieno sektoriui – visam žemės ūkiui blogai. Todėl EMB, didžiausios žemdirbių savivaldos ES lygmeniu, asamblėjos Lietuvoje svarba yra labai didelė“, – pabrėžė P. Puskunigis.

Kaip pavyzdys šiuo metu Europoje pristatomas vadinamasis ispaniškas modelis, kai už pieną negali būti mokama mažiau nei savikaina. Kodėl ši patirtis neplinta į kitas šalis?

„Tai šalies teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kuri labai panaši į EK Nesąžiningos prekybos praktikos reglamentą, paimtą kaip pagrindas ir truputį išplėstą Romos sutarties nuostatomis“, – paaiškino K. Poulsenʼas, leidęs suprasti, kad šis modelis gali būti taikomas ir kitose šalyse.

Pieno ūkių padėtis bloga ir Danijoje, ir Vokietijoje. EMB viceprezidentas vokietis Elmarʼas Hannenʼas teigė, kad spalį vieno kilogramo pieno gamybos savikaina siekė 45 ct, o kooperatyvas mokėjo 38–40 ct/kg. Pasak K. Puolsenʼo, visoje Europoje šiuo metu nuostolis siekia 3–8 ct už pagaminto pieno kilogramą.

Kaip pasiskirsčiusi pieno kainos dalis visoje kainos grandinėje Danijoje? „Apie 50 proc. kainos sudaro pieno gamyba, jo išpilstymas, parduotuvės pasilieka nuo 5 iki 25 proc., dar 25 proc. sudaro mokesčiai. Tačiau akivaizdu, kad pastaraisiais metais labai išsiskyrė kaina tarp tos, kurią gauna ūkininkas ir kurią matome parduotuvėse: už žaliavinį pieną kaina pakilo tik truputį, o parduotuvėse pabrango dramatiškai“, – sakė 500 karvių laikantis EMB prezidentas.   

Jis dar kartą pabrėžė, kad Lietuvoje EMB asamblėja rengiama ne šiaip sau – čia pieno gamyba brangiausia Europos Sąjungoje, o ūkininkai gauna mažiausią kainą.

„Todėl norime padėti, kad problemą išgirstų kuo daugiau žmonių. Ir nuolat akcentuojame – pieno kaina turi padengti gamybos kaštus“, – palaikymą Lietuvos kolegoms išsakė K. Poulsenʼas.

EMB prezidentas Kjartanʼas Poulsenʼas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pabrėžė, kad pieno sektoriaus padėtis – itin sudėtinga

K. Poulsenʼas pasidžiaugė, kad EMB balsas gerai girdimas Europos Parlamente ir Komisijoje: „Džiaugiamės tais ryšiais, labai sėkmingai bendradarbiaujame su europarlamentaru iš Lietuvos Broniu Rope. Gerai, kad visi vis labiau supranta apsirūpinimo maistu problemą ir dėl to palaiko ūkininkus ir jų darbą.“

P. Puskunigis apgailestavo, kad Lietuva turi labai geras sąlygas pienininkystei, bet perspektyvių prekinių ūkių liko vos 40: „Jie kuria didelę pridėtinę vertę ir kartais atrodo, kad jie daugiau rūpinasi Lietuvos kaimo ateitimi nei mūsų politikai. Juk karvė – didžiausia kaimo darbdavė.“

Kalbėdamas apie šiemet gautą paramą J. Vilionis optimizmu netryško – palyginti su praėjusiais metais, pieno gamintojai skaičiuoja apie 125 mln. Eur pajamų trūkumą.

„Tai ar galėjo keliolika milijonų padėti? Be to, ūkininkų išskirstymas, kurie gali gauti, kurie ne, sukėlė nežinomybę ir neteisybę. Didesni ūkiai ar tie, kurie gaudavo priedus už kokybę, paramos negavo. Tai buvo mažų ir didelių ūkių kiršinimas. Prie ES skirtų 10,6 mln. EK leido  200 proc. šios sumos pridėti iš biudžeto, bet mūsų Vyriausybė to nepadarė. Už tai apie 80 didelių ūkių, į kuriuos investuota daug ES lėšų, neliko“, – aštriai kalbėjo LPGA prezidentas.  

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos