Varšuva. Lenkijos Vyriausybė planuoja įteisinti tvarką, kuri garantuotų ūkininkams, kad jų produktai nebus perkami pigiau nei gamybos savikaina.

Panašus įstatymas Ispanijoje veikia jau daugiau nei metus, todėl vadinamas „ispanišku įstatymu“. Lenkijoje tokį įstatymą siūlyta priimti prieš metus, tačiau su tuo nesutiko tuometis žemės ūkio ministras Henryk‘as Kowalczyk‘as (Henrikas Kovalčikas).

Apie ketinimą reglamentuoti žemės ūkio supirkimo kainas paskelbė žemės ūkio ministras Robert‘as Telus‘as (Robertas Telusas), kalbėdamas per valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos suvažiavimą.

Ispanija yra vienintelė ES šalis, priėmusi įstatymą, kuris garantuoja, kad pirkėjas negali nupirkti produkcijos iš ūkininko žemesne nei gamybos savikaina.

„Buvome Ispanijoje, kalbėjomės su žemės ūkio ministru ir bandysime parengti tokį įstatymą Lenkijos sąlygomis ir jį įgyvendinti, kad ūkininkams būtų užtikrintos didesnės pajamos, tvirtesnės derybinės pozicijos ir veiklos pelningumas“, – sakė R. Telus‘as.

Lenkija dar 2019 m. planavo nustatyti žemės ūkio produkcijos referencines kainas, tačiau Europos Komisija tam nepritarė.

Ką numato Ispanijos teisė

2021-ųjų pabaigoje Ispanija priėmė maisto grandinės įstatymo pataisas ir įteisino taisyklę, pagal kurią ūkininkui mokėtina produkcijos kaina visada turi būti didesnė už visas gamintojo patirtas išlaidas. Tai išlaidos sėkloms ir sodinukams, trąšoms, fitosanitarinėms priemonėms, pesticidams, kurui ir energijai, mašinoms, remontui, drėkinimo išlaidoms, gyvūnų pašarams, veterinarinėms išlaidoms, nusidėvėjimui, paskolų palūkanoms ir finansiniams produktams bei darbo jėgai.

Tiesa, ispanų priimtas įstatymas įsigaliojo 2022 m., tad nežinomas jo veikimo ir vykdymo efektyvumas, taip pat Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu.

Maisto grandinės įstatymas neįpareigoja sutartyse raštu nurodyti faktines maisto gamybos sąnaudas, tačiau reikalaujama, kad būtų įtraukta sąlyga, kad išlaidos, dėl kurių susitarė dvi šalys, padengia gamybos sąnaudas.

Todėl ūkininkas turi žinoti ir apskaičiuoti išlaidas, kad į jas atsižvelgtų formuodamas kainas.

Ispaniškas įstatymas taip pat nustato 30 dienų atsiskaitymo terminus už greitai gendančius produktus, taip pat draudžia blogą komercinę praktiką ir reglamentuoja prekybos akcijas.