Varėna/Kaunas. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA) nepritaria nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapio keitimui didinant plotus ir kompensacinių išmokų mažinimui.

Taip esą bus nuskriausti tikrai nederlingose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai, nes bendram lėšų krepšeliui nedidėjant, mažės išmokos dydis už ploto vienetą.

LNŽNA vadovybė teigia, kad nenašių žemių žemėlapis niekaip nenusikrato nuo pat jo perbraižymo pradžios gaubusio paslapties šydo, o sprendimus priimančios institucijos ir toliau žaidžia žaidimus, kurių taisyklės aiškios tik joms pačioms.

Abejoja, ar trūksta lėšų

LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė stebisi, kad žemdirbiams sakoma, jog išmokoms ir programoms trūksta lėšų, nors 2014–2020 m. programiniam laikotarpiui artėjant prie pabaigos, panaudota dar tik 60 proc. lėšų.

„KPP stebėsenos komitetas, susirinkęs tvirtinti plėtros programų lėšų perskirstymą, papildė programą naujomis priemonėmis ir keitė kai kurias esamas. Viena tokių – stambių kiaulių kompleksų rėmimas ūkio gamybos potencialo atkūrimui ir prevencinei veiklai vykdyti, kurią numatoma remti 80–100 proc. intensyvumu“, – piktinasi D. Karalevičienė.

„Kai neparodoma viešai, kyla įtarimų. Todėl neramu, kad sumažės pinigai tikrai nederlingose žemėse ūkininkaujantiems žemdirbiams. Drįsčiau teigti, kad yra paleistas nederlingose žemėse dirbančių žemdirbių naikinimo mechanizmas“, – nuogąstauja Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė

Asociacijos pirmininkė taip pat pastebi, kad keičiama priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių”. „Šitą sritį taip pat, pasirodo, nori kuruoti Žemės ūkio rūmai, nors jokių konsultacijų su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija nebuvo“, – stebisi LNŽNA vadovė. Jos teigimu, iš I į II ramstį perkelti pinigai nepasiekė nederlingų žemių ūkių, kaip ir dalies ekologinių ūkių.

Siūlo išmokų nediferencijuoti ir nemažinti

Kompensacinių išmokų dydžių skaičiavimus atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Kompensacinė išmoka apskaičiuota kaip ūkių pajamų ir išlaidų skirtumas (vertintos vidutinės 2011–2015 m. vertės) palankiose ūkininkauti vietovėse (javai, rapsai, augalininkystės produkcija) ir vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (pienininkystė, augalininkystės produkcija kartu su gyvulininkystės produkcija).

LNŽNA pirmininkės pavaduotojas Žydrūnas Nevulis turi pastabų išmokų apskaičiavimo metodikai. „Iš pateiktų duomenų matosi, kad imti nevienodi duomenys. Palankiose vietovėse – javai, rapsai, augalininkystės produkcija, o nepalankiose – pienininkystė, augalininkystės produkcija kartu su gyvulininkystės produkcija. Manau, tai iškreipia rezultatus“, – dvejoti linkęs Ž. Nevulis.

Net ir remiantis tokiais skaičiavimais išmokos dydis pagal 2011–2015 m. duomenis gautas 77 Eur/ha, o dabar patvirtinta išmoka gerokai mažesnė: vietovėse, kuriose našumo balas (Vnb) ≤ 32 – išmokos dydis 61,60 Eur/ha, o vietovėse, kuriose našumas sudaro 33–34 balus, išmokos dydis 50,05 Eur/ha ir tai sudaro tik 80 proc. priklausančios sumos.

„Dauguma su nenašių žemių žemėlapiu susijusių klausimų nebuvo pristatyti žemdirbiškoms organizacijoms, nebent tik ŽŪR. Kyla įtarimų, kad vėl kažkas slepiama, vėl norima perbraižyti žemėlapį“, – abejonėmis dalijasi LNŽNA pirmininkės pavaduotojas Žydrūnas Nevulis

„Kodėl įvedamas diferencijavimas, dar mažinant išmokas 30 procentų? Tokiu atveju skaičiuojant kai kurių ūkių vidurkius, išmoka hektarui lieka tik 52 ar 42,5 euro ar dar mažiau (kai našumo balas nuo 32 iki 34). Visiems kitiems ūkiams tiesioginės ar kompensacinės išmokos nėra diferencijuojamos. Kadangi tai kiekvienos šalies nacionalinis sprendimas (ES norminiai aktai to nereglamentuoja), siūlome išmokos nemažinti“, – vilties būti išgirstas nepraranda Ž. Nevulis.

Kai kurios seniūnijos įtrauktos be reikalo?

Dabar yra pritarta ŽŪM sprendimui priskirti prie nenašių žemių dar 42 seniūnijas. Tai reikštų, kad nenašių žemių žemėlapis padidėja 93 tūkst. ha, o tai dar labiau sumažina kompensacines išmokas.

LNŽNA mano, kad yra nemažai seniūnijų, kurios dirbtinai pritrauktos į šitą sąrašą (jose saugomos teritorijos plotas sudaro vos 0,01 proc.). Štai keli pavyzdžiai: Elektrėnų, Kazlų Rūdos sav. Antanavo, Marijampolės sav. Narto, Pagėgių sav. Nantiškių ir kt. LNŽNA manymu, saugomos teritorijos plotas turėtų užimti bent jau 10 proc. seniūnijos teritorijos.

Žemės informacinės sistemos interneto puslapyje, kuriame atsispindi žemės našumas priklausomai nuo įvertinimo balais, aiškiai matyti, kur žemės prastesnės. „Žemaičiai savo teritorijas puikiai pažįsta ir žino, kad einant nuo Plungės Klaipėdos link, žemė tikrai geresnė. O priskyrus šias teritorijas prie nenašių žemių, išmokos sumažės ir Plungės rajono Platelių, Žlibinų, Paukštakių, Žemaičių Kalvarijos bei Alsėdžių seniūnijoms, kaip ir visiems kitiems tikrai didelio nepalankumo teritorijose ūkininkaujantiems žemdirbiams. Kyla klausimas, ar šių seniūnijų ūkininkai tikrai linkę nuo hektaro atiduoti po 20 ir daugiau eurų savo kaimynams?“, – klausia Ž. Nevulis ir tikisi žemdirbių kolegiško supratimo.

Institucijos siūlo labiau įsigilinti į aplinkybes

Susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Žemės ūkio rūmų specialistų.

Žemės ūkio ministerija atkreipė dėmesį į keletą aplinkybių. Pirma, tarp 42 seniūnijų, kurias nuo 2019 m. siūloma papildomai įtraukti į paramos schemą, net 27 seniūnijos 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu (ir anksčiau) turėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą.

Pastaruosius 15 metų jos buvo remiamos savivaldybių ar atskirų seniūnijų lygmeniu, skiriant tikslinę finansinę  paramą. Ši parama kompensavo patiriamus nuostolius ir sudarė prielaidas tęsti ūkininkavimą. Tačiau 2018 m.  įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą taikant vieningą ES metodiką, minėtos 27 seniūnijos neatitiko naujosios vietovių su dideliais gamtiniais trūkumais klasifikacijos reikalavimų ir iškrito iš paramos schemos.

Kad ūkininkaujantieji turėtų galimybę adaptuotis prie pasikeitusių ūkininkavimo sąlygų, šioms vietovėms yra numatytas 2 metų trukmės pereinamasis laikotarpis, skiriant 25 Eur/ha kompensacinę išmoką. Pereinamasis laikotarpis buvo taikomas 2018 m., ši nuostata išlieka galioti ir 2019 metais. Antra, tose 42 seniūnijose siūloma mokėti tik minimalią 25 Eur/ha išmoką, kuri lygiavertė pereinamojo laikotarpio išmokos dydžiui, todėl papildomo finansavimo neprireiks.

Žemių našumo žemėlapis. Spauskite iliustraciją, norėdami matyti didesnį vaizdą. Atsidariusiame lange pasirinkite „Dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys"

ŽŪM pabrėžia, kad 2014–2020 m. KPP pakeitimas dėl 42 seniūnijų įtraukimo į paramos schemą nuo 2019 m. yra derybų su EK objektas. Šiuo metu vyksta intensyvios neformalios derybos su EK techniniais ekspertais, kurie gilinasi į pateiktą metodologiją dėl vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, išskyrimo.

„Atkreipiame dėmesį, kad įsteigta saugoma teritorija yra tik vienas iš veiksnių (aplinkosauginis rodiklis), ribojančių ūkininkavimą. Jo slenkstis – saugomų nacionaliniu lygmeniu teritorijų buvimas nepriklausomai nuo jų dalies bendroje vietovės teritorijoje”, – pabrėžia ŽŪM specialistai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus tyrėja Erika Ribašauskienė paaiškino, kad kompensacinių išmokų dydis vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, apskaičiuojamas ir tikslinamas, remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priede Nr. 8.13.1 pateikta metodika.

Šioje metodikoje nurodyta, kad kompensacinių išmokų skaičiavimui naudojami Lietuvos ŪADT (tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą) duomenys, lyginant palankių ūkininkauti vietovių ūkių duomenis su atitinkamo laikotarpio specifinių kliūčių turinčiose vietovėse esančių ūkių duomenimis.

Papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų rodiklis yra bendrasis pelnas, kuris pagal ŪADT metodiką buvo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp bendrosios produkcijos vertės ir kintamųjų išlaidų. Tai rodo, kad nustatant išmokos dydį, lyginami vidutiniai ūkių rezultatai palankiose ūkininkauti vietovėse ir specifinių kliūčių turinčiose vietovėse. Todėl išsakytos abejonės dėl taikytos metodikos nėra pagrįstos.

Žemės ūkio rūmų atsakymas buvo trumpas – jie atstovauja ŽŪR narių-organizacijų interesams ir nekuruoja atskirų sričių. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija nėra ŽŪR narė.

MŪ inf.