Trakai. Naujai perbraižytas Lietuvos nederlingų žemių žemėlapis sausio 17-ąją išsiųstas derinti į Briuselį, tačiau žemdirbiai juo nepatenkinti, reikalauja korekcijų. Svarbiausia iš jų - įrašyti į žemėlapį ir tas teritorijas, kurių našumas yra nuo 34 iki 36 balų, mat naujos redakcijos žemėlapyje tokie plotai nepriskirti prie nederlingų.

Šiai problemai aptarti Trakuose Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA) organizavo konferenciją, į kurią suvažiavo žemdirbiai, žemės ūkio specialistai, konsultantai iš visos šalies. LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė apgailestavo, kad nors apie naują žemėlapio redakciją aktyviai diskutuota ir valdžios institucijų slenksčius minta mažiausiai šešerius metus (taigi, neįmanoma asociacijos apkaltinti neaktyvumu), tačiau galutinis rezultatas nuvylė.

Kodėl po metų metus trukusių diskusijų ir aiškinimosi žemėlapis išėjo ne toks, kokio tikėtasi - klausimas, į kurį vargu ar kas nors tiesiai atsakys. Žemdirbiams niekas neišsklaido įtarimų, kad politikai vis tik tampė žemėlapį į visas puses, todėl žmonės ir jaučiasi nepagrįstai nuskriausti.

LNŽNA organizuota konferencija „Dėl naujo nederlingų žemių žemėlapio sudarymo ir paramos užtikrinimo ūkininkams" Trakuose sulaukė didelio žemdirbių susidomėjimo

Nors ir pripažįstama, kad naujasis žemėlapis geresnis, o jo sudarymo metodika viena priimtiniausių, bet jokiu būdu šis variantas nėra tobulas. Atrodo, kad visi bandymai išsiaiškinti žemėlapio sudarymo principus šiek tiek primena juodos katės gaudymą tamsiame kambaryje.

Tiesa, nors labiausiai girdimas nepatenkintųjų balsas dėl iškritusių iš žemėlapio seniūnijų, tačiau mažai kalbama apie tai, kad yra ir besidžiaugiančių naujai ten patekusių - net 52 seniūnijos, anksčiau nepriskirtos nederlingoms žemėms, dabar įgaus tokį statusą.

Asociacija išdėstė savo reikalavimus

D. Karalevičienė pabrėžė, kad pagal naują redakciją ruošiant Lietuvos mažiau palankių vietovių, arba vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemėlapį, atsakingos institucijos nepakankamai bendradarbiavo su asociacija.

Dažnai nederlingų žemių klausimai buvo sprendžiami su kitomis asociacijomis, įvardinant jas kaip partneres, kurių interesai neatitiko nederlingų žemių ūkininkų lūkesčių. Pasak pirmininkės, toks ignoravimas leidžia daryti išvadą, jog nėra skaidraus valdymo nukreipiant paramą į pačius nederlingiausius rajonus, priešingai - juos nuskriaudžiant siekiama nukreipti piniginius srautus į gerų žemių rajonus.

Pasak D. Karalevičienės, blogai yra tai, kad toje pačioje seniūnijoje yra labai nevienoda žemė: viena pusė vertinama 36-37, o kita 32-33 balais, tokia seniūnija iškrenta iš žemėlapio. Kaip atrasti tą aukso vidurį? Asociacija reikalauja į naują žemėlapį įrašyti visas žemes, jei jose esama specifinių kliūčių ir kurių našumo balas yra iki 90 proc. Lietuvos vidurkio - tai atitiktų 36 žemės našumo balus.

„Nenašiose žemėse šiuo metu ūkininkauja apie 70 tūkst. žemdirbių, kasmet iš žemės ūkio veiklos pasitraukia 3-4 tūkst. ūkininkų. Šį procesą tikrai galima sustabdyti, tik reikia imtis atitinkamų priemonių", - įsitikinusi LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė

Taip pat prašoma užtikrinti, jog teritorijoms, kurių našumo balas yra nuo 34 iki 36 balų, ir kurios nebuvo įtrauktos į žemėlapį, tačiau tikintis, kad jos bus įtrauktos ir ES pripažintos tinkamomis, būtų kompensuotos per tą laikotarpį prarastos išmokos.

„Reikalaujame užtikrinti lėšas nederlingų žemių kompensacinėms išmokoms, kad išmokų dydžiai vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, iki programinio laikotarpio pabaigos nebūtų mažinamos. O nuo 2020 m išsiderėti, jog išmoka už ha siektų 200 eurų, kaip numato Europos Sąjungos teisės aktai", - sakė D. Karalevičienė.

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis pasidžiaugė, kad pagaliau LNŽNA valdybos nariai aiškiai ir principingai suformulavo savo reikalavimus: „Jei nusprendėte, kad riba yra 36 balai - tai taškas, tokio reikalavimo ir laikykitės. Mūsų rajonas smarkiai nukraujavo: iš 10 seniūnijų naujame žemėlapyje liko tik 4"

Asociacija taip pat siūlo netaikyti nederlingų žemių ūkininkams išmokų diferencijavimo, nes tai yra akivaizdus žemdirbių diskriminavimas. Įvesti 3 nederlingų žemių kategorijas: iki 32 balų - didelio nepalankumo; 32-34 balai - vidutinio nepalankumo; 34-36 balai - mažo nepalankumo. Taip pat prašoma, kad žemėlapis būtų sumodeliuotas kadastrinių vietovių lygiu ir pristatytas LNŽNA asociacijai.

Dar vienas svarbus reikalavimas - pakeisti nuo 2013 metų sausio 1 d. galiojantį Žemės mokesčio įstatymą taip, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas pagal žemės našumo balą, o ne pagal rinkos vertę, kaip numatyta šiame įstatyme.

Ministras žadėjo padėti

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas stengėsi diplomatiškai išaiškinti žemdirbiams, kodėl atsidurta tokioje situacijoje. Pirmiausia dėl to, kad iniciatyvos vėlavo. Ne taip paprasta buvo užtikrinti finansavimo šaltinį, kad būtų galima toliau mokėti išmokas už nederlingas žemes, nes buvo iškilusi grėsmė, kad tokių išmokų iš viso gali nelikti.

Ministras priminė, kad ne Lietuva sugalvojo keisti nederlingų žemių žemėlapį. Pokyčius inicijavo ES auditas, nustatęs, kad šalyse narėse yra taikoma labai skirtinga metodika ir kriterijai (net 190), priskiriant žemės nenašiųjų kategorijai. Buvo priimtas sprendimas, kad žemėlapis turi būti keičiamas pagal vieningus kriterijus.

„Garantuoju, kad per tą laiką, kai aš esu ministras, jokio sprendimo dėl nenašių žemių žemėlapio nebuvo priimta dėl politinių motyvų", - tikino ministras.

Buvo nuspręsta, kad Lietuvoje žemėlapis sudaromas pagal 2 pagrindinius kriterijus - meteorologinius ir žemės našumo balą (anksčiau žemėlapis priklauso ir nuo vietovės socialinių-ekonominių rodiklių). Didžiausias triukšmas ir kilo dėl to, kad kai kurios seniūnijos iškrito dėl meteorologinio kriterijaus.

„Manau, kad temperatūrų stebėjimas turėtų būti tęsiamas, ir, jei atsirastų galimybė, tas iškritusias seniūnijas reikėtų grąžinti į žemėlapį, Ieškosime galimybių ir dar kartą padaryti iškritusių seniūnijų žemės agrocheminius tyrimus, galbūt naudojant šifruotus mėginius, kad būtų dar labiau padidintas objektyvumas", - sakė B. Markauskas.

„Neabejoju, kad išmoka už mažiau palankias ūkininkauti vietoves yra viena teisingiausių išmokų", - sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

Ministras paaiškino, kad žemėlapis jau turėjo būti pateiktas Europos Komisijai, nes vėluoti nebuvo galima. „Tačiau mes iš karto pradėsime derybas su EK dėl to, kad nuo kitų metų mums būtų leista kelti kartelę nuo 34 iki 36 balų. Bandysime tartis su EK, kad mažiausias vienetas būtų ne seniūnija, o kadastrinė vietovė - tokiu atveju būtų dar objektyviau", - žemdirbiams vilčių suteikė ministras.

Žemdirbiams palaikymą išreiškė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas ir Vytautas Kamblevičius. „Visi jūsų šiandien priimti sprendimai man bus įsakymas, kiek įmanoma ginsiu jūsų poziciją", - žadėjo J. Baublys, iki išrinkimo į Seimą daug metų vadovavęs LNŽNA.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai (nuotraukoje iš kairės) Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius ir Juozas Baublys užtikrino, kad palaiko LNŽNA reikalavimus

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis ragino liautis priešinti smulkius ir stambius, derlingose ir nenašiose žemėse ūkininkaujančius žemdirbius, o visiems dirbti vieningai. „Kaime apie 30 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, - į grėsmingą faktą atkreipė dėmesį J. Sviderskis. - Visi gyvename vienoje žemėje ir turime susikalbėti. Jei valdžia žemėlapį sumakalavo, tai valdžia turi ir ištaisyti. Bet ne nuo vieno atimant, o kitam atiduodant. Viską galima sutvarkyti be didelio pykčio ir kraujo liejimo".

LNŽNA vicepirmininkas Žydrūnas Nevulis ragino ūkininkus aktyviau dalyvauti asociacijos veikloje ir domėtis pasiektais rezultatais. „Kad naujasis žemėlapis priimtas paskubomis, gali sakyti tik tie, kurie visai nesidomėjo tuo klausimu. Jei šešerių metų darbas gali būti įvardintas kaip darytas „paskubomis", tai nežinau, kiek metų reikėtų skirti tokiam darbui neskubant", - ironizavo Ž. Nevulis ir pridūrė, kad asociacija visada kovos, jog pačios nederlingiausios seniūnijos gautų teisingas kompensacijas už prarastas pajamas.

Šiek tiek statistikos: remtinas plotas mažėja penktadaliu

Sudarant naująjį didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį iš viso atrinkta 220 (iš 519) seniūnijų, iš kurių 161 seniūnija turi lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą, ir 59 seniūnijos, kurių vidutinis našumo balas yra tarp 33 ir 34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha.

Seniūnijos, kurios 2017-2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo MPŪV statusą, tačiau po Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto naujo ribų nustatymo nebeatitinka reikalavimų, turės 2 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, kad ūkininkaujantieji jose galėtų adaptuotis prie pasikeitusio paramos režimo. Iš viso tokioms vietovėms yra priskiriamos 69 seniūnijos, jų bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 500 276 ha.

Dėl naujojo ribų nustatymo remtinų vietovių plotas šalyje sumažėja 20,3 proc. arba 261 133 hektarais.

MŪ inf.