Vilnius.  Naujosios Zelandijos pieno gamintojai tvirtai tiki sektoriaus ateitimi. Susitikusi su Lietuvoje viešėjusiais Naujosios Zelandijos ūkininkams priklausančios kooperatinės bendrovės „Fonterra" atstovais, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė domėjosi, kaip šiai vienai didžiausių pasaulio pieno eksportuotojų sekasi dirbti pieno krizės laikotarpiu.

Naujoji Zelandija - pasaulio pieno produktų eksporto lyderė, todėl nenuostabu, kad pokyčiai jos pieno rinkoje smarkiai veikia pasaulines pieno produktų kainas. Pienas yra svarbiausia šios mažos šalies eksporto prekė, o pieno sektorius sudaro iki 10 proc. BVP. Čia pagaminama 3 proc. viso pasaulio pieno. Nors šalyje pieno ūkius vidutiniškai sudaro apie 300 karvių, dauguma fermų vis dar priklauso šeimoms ir yra kaimo ekonomikos bei bendruomenės pagrindas.

„Fonterra" atstovauja savo akcininkų - Naujosios Zelandijos ūkininkų (95 proc.) interesams. Įmonė kasmet surenka ir perdirba 89 proc. Naujojoje Zelandijoje pagaminamo pieno, pagamina beveik 21 mln. tonų pieno produkcijos, kurios net 95 proc. eksportuoja. Vos 4 mln. gyventojų turinti valstybė - didžiausia Kinijos pieno tiekėja.

Aukštos kokybės produktus „Fonterra" eksportuoja į daugiau kaip 100 šalių visame pasaulyje. Bendrovė į Kiniją išveža net 25 proc. savo produkcijos, nemažai - į Nigeriją, JAV, Japoniją, Venesuelą, Filipinus, Iraną, Iraką.

„Fonterra" Europoje turi tris biurus, kurie koordinuoja Europoje gaminamų įvairių pieno pusgaminių ir gaminių gamybą, prekybą ir tiekimą. Kooperatyvas Europoje su savo prekės ženklu neseniai pradėjo gaminti naujus išrūgų baltymų gaminius, skirtus tik Europos rinkai. „Mūsų stiprybė ir yra partnerystė visuose regionuose, nes tai padeda parduoti produkciją, ypač tai svarbu šiais perprodukcijos laikais", - sakė kooperatyvo generalinis direktorius Teo Spieringas.

Susitikime Žemės ūkio ministerijoje V. Baltraitienė domėjosi, kaip sekasi suvaldyti pieno krizę, kaip šios šalies ūkininkai prisitaikė prie krentančių kainų. Pasak T. Spieringo, jų, kaip beveik visą pagamintą pieno produkciją eksportuojančios šalies problema - stiprus JAV doleris ir žemos pieno supirkimo kainos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES pieno gamintojai gauna subsidijas, tuo tarpu jų ūkininkai verčiasi savo jėgomis, nors už pieną gauna tokią pačią kainą, kaip ir europiečiai. Nors Naujoje Zelandijoje yra griežti aplinkosaugos reikalavimai, ribojantys pieno sektoriaus plėtrą, tačiau gamybos rodikliai - tikrai geri.

Kalbėdama apie pieno perteklių rinkoje, ministrė V. Baltraitienė domėjosi svečių nuomone apie pieno produkcijos vartojimo perspektyvas. Naujosios Zelandijos atstovai patikino, kad jie neabejoja optimistine pieno sektoriaus ateitimi. Jų nuomone,  pieno produkcijos vartojimas pasaulyje augs.

Didžiausias pasaulio pieno kooperatyvas jau penkerius metus sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos pieno perdirbimo įmonių grupe AB „Rokiškio sūris". „Fonterra" padedamas „Rokiškio sūris" įdiegė naujausias technologijas ir gamina aukštos kokybės išrūgų koncentratą.

Projektų investicijos yra dengiamos abiejų šalių įnašais. Abi įmonės vertina bendradarbiavimą kaip labai sėkmingą ir ieško būtų jį plėsti, nes nori kurti daugiau pridėtinę vertę turinčių produktų. Pasak „Rokiškio sūrio" atstovų, bendradarbiavimas su „Fonterra" jiems yra neįkainojamas, ypač vertinama išaugusi darbuotojų kvalifikacija.

„Bet kurios priemonės, padedančios augti mūsų pieno sektoriaus eksportui, yra svarbios. Kuo stipresnės mūsų gamybos įmonės, tuo stipresnė ir mūsų valstybė. Neabejoju, kad bendradarbiavimas su jumis duos gerų rezultatų visiems", - pabrėžė ministrė V. Baltraitienė. Tuo tarpu T. Spieringas pabrėžė tikintis Lietuvos pieno pramonės potencialu.

ŽŪM inf.