Vilnius. Momentiniai sprendimai nėra vien šalies vidaus reikalas, jie gali sukelti netikėtą atoveiksmį, todėl kiekvieną sprendimą būtina įvertinti atsižvelgiant ir į ateities perspektyvą, sako LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.

LŽŪBA prezidiumo posėdyje E. Pranauskas pristatė situaciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos po 2020 metų. Europos Komisija jau yra pasiūliusi finansinius paketus. Skaičiuojama, kad Lietuvai tiesioginių išmokų suma 2021-2027 m. turėtų siekti 3,85 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė išmoka mūsų šalyje galėtų būti 195 eurai. Kaimo plėtros programos lėšos - 1,37 mlrd. eurų. Ne mažiau kaip 30 proc. šios sumos turėtų būti skiriama klimato paramos priemonėms.

Planuojama, kad atsietosios tiesioginės išmokos bus tokios: bazinė parama tvarumui didinti, papildoma parama tvarumui didinti, papildoma parama  jauniesiems ūkininkams, klimatui ir aplinkai naudingoms sistemoms. Taip pat – susietoji parama.

Pasak E. Pranausko, nebelieka žalinimo išmokos ir realiai visi pretenduos tik į bazinę išmoką. Žalinimo išmoką pakeis parama klimatui ir aplinkai naudingoms sistemoms, į kurias galima bus pretenduoti tik tada, kai bus įgyvendinta standartinius reikalavimus viršijanti praktika.

„Jei naudojame modernias mėšlo įterpimo technologijas, kodėl negalėtume dalyvauti I ir II ramsčio klimato paramos priemonėse? Darome tręšimo planus, važiuoja tręštuvai, dirba išmanūs purkštuvai ir t. t. Šis indikatorius nedraudžia minėtas veiklas pritaikyti prie klimato priemonių. Ir galbūt mes klimatui ne 30, o 50 proc. galėtume skirti, jei lėšos bus nukreiptos į gamybines investicijas? Svarbu viską protingai aprašyti“, - svarstė E. Pranauskas, pridurdamas, kad dėl viso šito jau pradėtos konsultacijos su COPA-COGECA ir Europos Komisija.

Į tai LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis replikavo, kad bandant laviruoti tarp įvairių priemonių ir joms skiriamų lėšų, kartais lengviau susitarti Europoje nei Lietuvoje.

„Kol kas diskutuojame tik dėl projektų. Nebūtinai bus taip, kaip pateikiama šiuo metu“, - pasakodamas apie galimus pokyčius kalbėjo E. Pranauskas. Vienas iš tokių – galimas draudimas arti durpinguosius dirvožemius. Kita galima naujovė – ūkio tvarumo priemonės dirvožemyje esančių maisto medžiagų naudojimui valdyti. Tikėtina, kad praktiškai tai taps tręšimo planais. Taip pat numatoma ir sėjomaina, kurios, anot E. Pranausko, Lietuvoje dauguma ir taip laikosi.

LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas pristatė ryškėjančius būsimos BŽŪP (po 2020 m.) kontūrus

E. Pranauskas prezidiumui kalbėjo ir apie EP Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl Lietuvos žemdirbių peticijos bei susitikimo su EK Žemės ūkio generalinio direktorato vadovu Ježiu Pleva rezultatus. Prezidiumas pritarė LŽŪBA administracijos pradėtoms konsultacijoms su teisininkais dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą lygiagrečiai su peticijos svarstymu Europos Parlamente. Po konsultacijų šį klausimą nutarta pateikti svarstyti Lietuvos žemės ūkio tarybai.

„Priimdami sprendimus turime žiūrėti į priekį. Po peticijos svarstymo buvome susitikime su ES žemės ūkio komisaro patarėju ir kitais sekretoriato darbuotojais. Mums mažiausiai tris kartus prikišo, kad Lietuva pati susimažino išmokas, savanoriškai perkeldama lėšas iš pirmo į antrą ramstį. Mes argumentavome, kad Reglamentas tai leidžia. O jie pabrėžė, kad kai kurios kitos ES šalys tuo tarpu perkėlė lėšas priešinga kryptimi (iš antro į pirmą ramstį), tokiu būdu padidindamos tiesiogines išmokas kaimo plėtros lėšų sąskaita. Jų akimis, mes išmokas patys susimažinome, o dabar prašome didesnių. Suprantate, kokios yra tokių sprendimų pasekmės“, - kalbėjo E. Pranauskas apie tai, kad planuojamas didesnių kaip 150 tūkst. išmokų ribojimas 100 proc. irgi gali atsigręžti prieš žemdirbius ateinantį laikotarpį.

„Ką šiandien pasakai, viskas sugrįžta bumerangu ir dar keleriopai stipriau“, - būtinybę gerai apsvarstyti sprendimus pabrėžė E. Pranauskas ir J. Sviderskis.

Apie ateitį diskusijos įsiplieskė ir žemės ūkio ministro patarėjui Jonui Pupiui pristačius paskutinę Baltosios knygos, nubrėžiančios ateities žemės ūkio gaires, redakciją. Ją turėtų pasirašyti žemdirbių (Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos) bei valdžios (Seimo Kaimo reikalų komiteto) atstovai. Tačiau kol kas dėl tam tikrų nuostatų vyksta diskusijos ir dokumentas  vis dar tobulinamas, atsižvelgiant į socialinių partnerių siūlymus.

LŽŪBA prezidiumo nariai abejojo, ar apskritai toks dokumentas gali būti vertingas. „Vien tik statome dekoracijas. Ar jūs tikite ta knyga? Aš, pavyzdžiui, visai netikiu (...) Reikia ne kurti, ne dekoracijas statyti, o daryti – tiesiog šiandien“, -  kalbėjo LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas.

Ministro patarėjui atsakius, kad knygoje apibrėžta, jog dokumento sėkmė priklauso nuo žemdirbių savivaldos, nacionalinės ir vietos valdžios bei mokslo bendruomenės bendradarbiavimo, J. Sviderskis prezidiumo nariams priminė, kad tam, jog Baltoji knyga atliktų savo funkciją – formuotų ilgalaikę žemės ūkio kryptį, būtina ir politinė valia, dėl to buvo siūlyta pasirašyti dokumentą ir parlamentinėms partijoms.

„Kas bus, kai pasikeis valdžia? Ar nepamirš šios knygos? Ar tai dokumentas, kuris įpareigoja ką nors?..“, - įsisiūbuojant diskusijoms dėl tokio dokumento reikalingumo klausė ir ŽŪB „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas.

LŽŪBA prezidiumo nariai abejoja Baltosios knygos prasmingumu

Abejojantiesiems J. Pupius priminė, kad strateginis dokumentas buvo rengtas ir 2000 metais, pasirašytas partijų. „Bet kiek jų buvo ir kiek jų yra dabar?.. Nieko nėra pastoviau už pačius augintojus ir gamintojus (...) Supraskite, kokią įtaką turite ateičiai. Galbūt tai yra teorija, gal gali pasirodyti fiks idėja, bet nuo tos idėjos, jūsų minčių labai daug priklauso. Pagalvokite, ką kiekvienas galite duoti visam tam procesui ir jo įgyvendinimui“ , - kalbėjo žemės ūkio ministro patarėjas.

Aštrėjant diskusijoms, J. Sviderskis ragino vis ieškoti to, kas galėtų visus suvienyti. „Jei pateiktų dešimt Dievo įsakymų ir nepasakytų, kas tai, bet lieptų parašyti pastabų, tai jų tiek būtų prirašytų... Mes turime rasti sutarimą“, – kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius.

LŽŪBA prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas siūlė net ir teorinį, „neparemtą pinigais“ dokumentą, vertinti atsargiai, nes jo pasirašymas reikš pritarimą visoms tezėms. „Jei yra paskutinis sakinys, kuris pasako, kad kryptis bus su sąlyga jei visos organizacijos sutars, tai visos organizacijos negali sutarti, nes natūralu, kad sliekų augintojas su kiaulių augintoju turi skirtingus tikslus...“, – apie užprogramuotas nesėkmes kalbėjo D. Grigaliūnas. Jo teigimu, tik įvertinęs galutinį dokumento variantą prezidiumas galėtų priimti sprendimą.

Ministro patarėjas žemdirbių atstovams pristatė ir šių metų pagrindinius ministerijos tikslus. Vienas jų, bendradarbiaujant su NMA ir ŽŪIKVIC, sudaryti galimybę gauti paramą neteikiant paraiškos. „Jei asmuo yra deklaravęs savo duomenis, jis prisijungęs prie sistemos gali matyti, kur gali pateikti paraišką. Paspaudus ant priemonės tam tikri duomenys jau būna supildyti automatiškai. Jau žengiame pirmus žingsnius“, - pasakojo J. Pupius.

Žemės ūkio ministro patarėjas Jonas Pupius pristatė ne tik Baltąją knyga, bet ir šių metų pagrindinius ministerijos tikslus

Kartu su VMVT, ŽŪIKVIC ir NMA ketinama sukurti ir įspėjimo sistemą, kuomet ūkininkas būtų ne baudžiamas, o iš pradžių informuojamas apie tam tikrą problemą, jam duodama laiko pašalinti trūkumus, ištaisyti klaidas, įspėjama, kas laukia to nepadarius.

Apie galimybes pasitelkti modernias technologijas perspėjimo sistemos kūrimui kalbėjo ir NMA atstovai. Pasak NMA Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vadovės Giedrės Valbasytės, praėję metai buvo rekordiniai: avansų ir tiesioginių išmokų išmokėta 255 mln. eurų 124 tūkst. pareiškėjų. Nuo gruodžio 1 d. pradėtos mokėti galutinės išmokos ir iki šiol išmokėta 161 mln. eurų 123 tūkst. pareiškėjų. Iki šiol NMA yra išmokėjusi 479 mln. eurų išmokų.

Jai pritarė ir NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus. „Rekordiniai metai, rekordiniai skaičiai, bet jų nebūtų neįvykdžius laiku visų patikrų. Kaip ir pernai, taip ir šiemet stengiamės padaryti viską laiku ir tinkamai, kad parama pasiektų visus ūkininkus. 2019 metais tie iššūkiai lieka“, - sakė NMA atstovas, pabrėždamas darbuotojų kompetencijos svarbą, o tai sukėlė diskusijas ir apie galimą jų praradimą įgyvendinus planuojamą NMA perkėlimą į Kauną kartu su Žemės ūkio ministerija.

NMA Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vadovė Giedrė Valbasytė ir Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus džiaugėsi rekordiniais praėjusiais metais, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad sėkmingas darbas gali pradėti strigti praradus žmogiškuosius išteklius, kai NMA bus perkeliama į Kauną

Tiek J. Sviderskis, tiek NMA atstovai išreiškė susirūpinimą, kad netekus kompetentingų darbuotojų gali iškilti grėsmės ES lėšų įsisavinimui. „Ar nesutriks išmokų mokėjimas ir pan.? Politinė valia neturi kenkti darbui“, - sakė LŽŪBA generalinis direktorius, primindamas, kad gerai neįvertinta situacija šiandien gali turėti skaudžių pasekmių ateityje.

Anot L. Šimkaus, netekus kompetentingų darbuotojų (ekspertų ir analitikų) gali sutrikti ar užtrukti patikrų vykdymas. Reglamentas numato, kad negalima mokėti nė vienos išmokos, kol nebaigtos patikros. Visa tai gali sukelti grandininę reakciją – neabaigus patikrų nebus mokami avansai žemdirbiams.

G. Valbasytės teigimu, yra ir dar viena grėsmė: NMA akredituota 2014 -2020 m. programai su esamais ištekliais. Perkėlimo atveju ji turės iš naujo gauti sertifikatą, bet išteklių gali ir neturėti. Anot jos, laiku neišmokėjus išmokų, dotacijos iš ES gali apskritai sustoti.

Be politinių aktualijų LŽŪBA prezidiumo posėdyje buvo aptartos ir kiaulininkystės bei sodininkystės sektorių problemos, galimi jų sprendimo keliai.

MŪ inf.