Vilnius. Žemės ūkio ministerijos trečiadienį pristatytus numatomus kenksmingų organizmų kontrolės reikalavimus žemdirbiai įvertino kaip dar vieną biurokratinę naštą ir galimybę „užsidirbti“ naujų baudų.  

Į nuotolinį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) susitikimą su socialiniais partneriais prisijungė per 400 dalyvių. Pirmoje renginio dalyje ŽŪM pristatė Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principų taikymo projektą.

Kaip paaiškino žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, IKOK nėra naujas dalykas, nes jau nuo 2014 m. šios kontrolės principai patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu. Tik nebuvo prievolės prisiimti tam tikrų įsipareigojimų, tiesiog reikėjo laikytis bendrųjų principų.

Pasak P. Astrausko, Europos Komisija (EK) atliko auditą ir ŽŪM gavo pastabų dėl IKOK administravimo ir teisinių principų. Esą privalu sukurti IKOK taisyklių aprašą, kurio ūkininkai įsipareigotų laikytis ir tą patvirtintų deklaruodami pasėlius.

Numatomus IKOK pakeitimus ir galimus reikalavimus pristatė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Jurgita Čiučkienė.

Pasak jos, IKOK reglamentuojama europiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Iki šiol reikalavimų kontrolė Lietuvoje vykdyta tik apklausomis: Valstybinės augalininkystės tarnybos inspektoriai atlikdavo apklausas, kaip ūkininkai taiko IKOK principus.

EK auditas nurodė užtikrinti IKOK principų taikymo oficialią kontrolę, t. y. atlikti kontrolines patikras ir taikyti nuobaudas už principų nesilaikymą. ŽŪM teigimu, dėl to Lietuva privalo nustatyti IKOK principų taikymo reikalavimus ir papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą.

Minėtas kodeksas papildytas 2021 metais. Už IKOK taisyklių nesilaikymą gresia tokios baudos: 30–100 eurų fiziniams, 60–150 eurų – juridiniams asmenims. Už pakartotiną nusižengimą baudos didėja atitinkamai iki 200 ir 300 eurų.

IKOK principai, kaip aiškino J. Čiučkienė, iš esmės susiję su ES žaliuoju kursu, kuriame numatyta mažinti pesticidų kiekius ir su jais susijusią riziką.

Prasideda nuo agrotechnikos ir baigiasi pesticidų naudojimu

ŽŪM siūlomų IKOK principų piramidę sudarytų tokios dalys, kaip preventyvi apsauga (agrotechnikos priemonės), rizikos stebėsena ir sprendimų priėmimas, tiesioginė apsauga (biologinė ir, jeigu pirmi principai nesuveikia, – cheminė).

Kiekvienai piramidės daliai numatyti įvairūs reikalavimai. Pavyzdžiui, į prevenciją įeitų sėjomainos: tie patys augalai negalės būti auginami tame pačiame lauke ilgiau nei vienus metus, išimtis taikoma, jeigu auginami posėliai.

Toliau sektų reikalavimai tinkamai paruošti dirvas sėjai: pavyzdžiui, pasirinkti tinkamą gylį, augalų tankumą, sėjos laiką. Iš kelių numatytų priemonių reikėtų išsirinkti bent dvi. Ūkininkai, teikdami deklaravimo paraišką, turėtų pažymėti, kad susipažinę su šiomis priemonėmis.

Tarp tolesnių IKOK principų ŽŪM specialistė minėjo ir tokius, kaip rinktis registruotas veisles, turėti sėklų įsigijimo dokumentus, dalį plotų apsėja sertifikuota sėkla, taikyti subalansuotą tręšimą, kalkinimą pagal augalų poreikį. Turėti tręšimo ir trąšų naudojimo planą. Be to, rekomenduojama naudoti higienos priemones, plauti, valyti techniką, kad nebūtų pernešami kenkėjai.

Pagal naujuosius IKOK principus būtų reikalaujama naudoti bent vieną iš necheminių priemonių, kurios padeda išsaugoti naudingus organizmus. Pav., tarpinius pasėlius, žydinčių augalų juostas, biologines priemones.

Dar reikėtų savarankiškai stebėti kenksmingus organizmus pasėliuose arba naudotis konsultantų paslaugomis (turėti įrodančius dokumentus). Ten, kur kenkėjus jau būtina naikinti, pirmenybę reikėtų teikti biologinėms priemonės, kurių siūloma 10, pasirinkti reikėtų bent vieną.

Numatyti ir konkretūs reikalavimai dėl cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo.

Pagal IKOK projektą žemdirbiams reikėtų įvertinti, ar priemonės buvo veiksmingos. Tuo tikslu anketą iš 8 klausimų žemdirbiai turėtų užpildyti pagal asmeninę praktiką. Tiesa, ŽŪM specialistė paminėjo, kad anketa nebūtų kontrolės objektas.

„Jeigu ūkininkai be emocijų pasižiūrėtų į šį projektą, tai pamatytų, kad pagrindinius IKOK principus jie ir taip savo žemėse vykdo“, – baigdama detalų pristatymą sakė J. Čiučkienė.

„Ūkininkai nesupranta, ką turės daryti laukuose“

Viceministro P. Astrausko nuomone, didžiąją dalį principų ūkiai ir dabar taiko, tik nuo šiol jie detaliai surašyti: „Tai nėra kažkas tokio, kas iš esmės keistų ūkio veiklą. IKOK reikalavimai suderinti su Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais.“

Tačiau žemdirbius IKOK projektas šokiravo.

„IKOK yra etaloninis pavyzdys, ką veikia Lietuvos ir Briuselio biurokratai iš dyko buvimo. Mes jau pasiklydome tarp visų reikalavimų. Siūlau baigti šitą arba įteisinti GMO, tuomet tik du kartus nupurkšime laukus, ir bus ramu“, – ironizavo Pasvalio r. ūkininkas Vilhelminas Janušonis.

„Ūkininkams plaukai pasišiaušė, jie nesupranta, ką turės daryti laukuose. Kai deklaruodama pasėlius padėsiu tą kryžiuką, kad šių taisyklių laikausi, jau kitą dieną pas mane sėdės komisijos ir kaip norės, taip baus“, – sakė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Viceministras P. Astrauskas patikslino, kad nuobaudos būtų už pesticidų ir trąšų žurnalų pildymą, jeigu ūkininkai nesilaikytų reikalavimų ir nepildytų.

Jau teikė pasiūlymus, bet į juos neatsižvelgta

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė sakė, kad pastabas dėl IKOK projekto asociacija ministerijai buvo pateikusi du kartus, dar rudenį.

„Dabar ES galiojanti tausaus naudojimo direktyva IKOK priemones rekomenduoja, o Lietuva bėga prieš traukinį ir siekia padaryti jas privalomas. Greitu laiku bus naujos ES direktyvos projektas, reikia jo palaukti“, – sakė Z. Varanavičienė.

Pasak jos, dabartiniame IKOK projekte yra painiavos su sąvokomis, prieštaravimų. „Matėme kelių augalų rūšių IKOK gaires, jos reikalauja atnaujinimo, kitų rūšių augalams visai nėra gairių. Pradėjom kurti nesąmonių muziejų, vienas iš jų – rinkti kenkėjus. Kaip, pavyzdžiui, kviečiuose galima surinkti amarus?“, – apie dabartinį projektą kalbėjo LAAA direktorė.

LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas irgi pasigedo aiškumo. Jis klausė, kokie yra biologiniai produktai, kur jie registruoti, turėtų būti aiškiai apibrėžti necheminiai metodai. Ar reikės konsultantų ir tiems ūkininkams, kurie patys yra agronomai?

Suabejojo audito išvadomis ir įžvelgė dviprasmiškų reikalavimų

LŪS pirmininkas Raimondas Juknevičius teigė, kad šiais klausimais LŪS jau teikė raštu pastabas ministerijai, bet į jas neatsižvelgta, diskusijos nevyko.

„Europiniai teisės aktai kitaip skamba, negu mums bandoma įteikti. Kyla įtarimų, kad EK audito išvados irgi kitokios negu pateikiama viešai. Mes prašėme galimybės susipažinti su audito išvadomis, bet jų negavome. Todėl kyla abejonių, kokie yra tikrieji IKOK įgyvendinimo tikslai. Ar tikrai nepersūdome su teisės aktais? Anketų prasmės, kurias reikės saugoti 5 metus, nė vienas agronomas suvokti nesugebėjo.

Kam reikalingas toks sudėtingas teisės aktas? Tik tam, kad ministerija vėl EK neužkliūtų? Dviprasmiški reikalavimai – tai tiesus kelias į korupciją. Tikrintojų yra visokių, jie gali savaip traktuoti reikalavimus ir šiurpinti ūkininkus“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Ministrės pirmininkės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas irgi pastebėjo, kad kuriamas IKOK projektas pažeidžia teisėkūros principus, pavyzdžiui, aiškumo principą. „Baudos jau numatytos, tuomet teisės akto negalima pavadinti rekomendacinio pobūdžio. Dabartinės vyriausybės siekis buvo mažinti biurokratinę naštą, o šis teisės aktas tik dar labiau padidins biurokratiją“, – sakė I. Jankauskas.

Nuomones išsakę žemdirbių organizacijų atstovai išreiškė viltį, kad IKOK projektas bus peržiūrėtas.

Viceministras pažadėjo išanalizuoti tiek LAAA, tiek kitų asociacijų ir žemdirbių išsakytas pastabas. „Šis pristatytas projektas nėra tobulas. Todėl ir surengėme susitikimą su socialiniais partneriais, kad išgirstume nuomones, padiskutuotume ir tęstume darbą“, – susitikimo pabaigoje reziumavo P. Astrauskas.