Vilnius. Šeštajame Lietuvos „Bendrojo plano 2030“ rengėjų surengtame forume skirta dėmesio ir žemės ūkio bei kaimo ateičiai.

Renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys išsakė savo nuogąstavimus. „Planas rengiamas Aplinkos ministerijos užsakymu. Nenorėčiau, kad bendrasis planas taptų žemdirbystės demonizavimo įrankiu. Nerasite nė vieno žemdirbio, kurio tikslas yra uždirbti pinigą ir suš... aplinką“, – pareiškė ministras. Čia pateikiame nuorodą į G. Surplio pasisakymą.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja Lietuvos ūkininką 2050 metais, ministras sakė, kad reikėtų didelės fantazijos atsakyti į tokį klausimą.

„Turiu abejonių, kad viskas bus taip, kaip mokslininkai plane nubraižys. Tačiau svarbu žinoti žaidimo taisykles, kurios leistų Lietuvą vystytis tolygiai, o kaimas būtų gyvas. Norėčiau, kad šis planas būtų judrus, o ne grąžintų mus į sovietmetį“, – kalbėjo G. Surplys.

Jis, kalbėdamas apie ateities ūkininką, sakė tikintis, kad ūkininkai bus socialiai atsakingi ir drąsesni. Anot jo, dabar ūkiai perduodami vaikams, o jis norėtų, kad į žemės ūkį ateitų teisininkai, bankininkai, o tai šią sritį pastūmėtų pirmyn.

Vienas plano rengėjų, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Ričardas Skorupskas pastebėjo, kad apie 80 proc. žemės ūkio produkcijos eksportuojama. Seimo narys Simonas Gentvilas taip pat minėjo, kad iš Lietuvoje užauginamų apie 4,5 mln. tonų grūdų tik ketvirtadalis yra perdirbama Lietuvoje, o kitą dalis eksportuojama. „Eksportuojame savo produkciją kaip Afrika“, – kalbėjo S. Gentvilas. Jis pridūrė manąs, kad jau po 10 metų žemės ūkyje liks tik trečdalis šiuo metu šioje veikloje esančių žmonių.

R. Skorupskas sakė, kad šiuo metu žemės ūkis sprendžia tokius klausimus, kaip miškininkai prieš 150 metų. Tada miškininkai priėmė sprendimus išsaugoti miškus. „Dabar situacija tokia: arba žemės ūkis bus tvarus, arba jo visai nebus“, – savo prognozę pateikė jis.

Bendrojo plano rengimo proceso tikslas – išanalizuoti, įvertinti, išdiskutuoti, aptarti su suinteresuotomis grupėmis ir pasiūlyti bendrą ir integralią šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo viziją, suformuoti naudojimo ir apsaugos prioritetus ir kryptis.

Viena iš plano temų yra „Ekologiškas, ekonomiškas (tausojantis) žemės ūkis ir gyvybingos kaimo vietovės“.

Plano rengėjai kelia sau užduotį atsakyti į klausimus: kokiais principais vadovaujantis turėtų būti vystomas  žemės ūkis – geoekologiniais ar socioekonominiais; kaip turėtų būti sprendžiami agrarinio kraštovaizdžio urbanizacijos klausimai; ekstensyviai, prioritetą teikiant esamų gyvenviečių vystymui jų ribose, ar intensyviai – vykdant išorinę jų plėtrą; kokiomis priemonėmis turėtų būti vykdomas kaimo vietovių socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimas; ar agrarinio kraštovaizdžio ir jame esančių vietovių vystymas turėtų būti nukreiptas į prioritetinę žemės ūkio veiklą?

Lietuvos „Bendrąjį planą 2030“ Seimui ketinama pristatyti rugsėjo mėnesį.

MŪ inf.