Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Agropolitika
Ministras: ketinama kalbėti apie ambicijų peržiūrėjimą ES mastu dėl ekologinių ūkių

Vilnius. Traukiantis ekologiniams ūkiams žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ne Lietuvoje ketinama atsisakyti Lietuvos ekologinio ūkininkavimo ambicijų, o jas peržiūrėti svarstoma visos Europos Sąjungos mastu.

Trečiadienį parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje K. Navickas akcentavo, kad ekologinės produkcijos suvartojimas mažėja visoje Europoje. Paklaustas, ar Lietuva neketina mažinti užsibrėžtų tikslų (13 proc. iki 2027 m., 15 proc. – iki 2030 metų), jis teigė, ambicijos dėl ekologinių ūkių plėtros atsisakyti neketinama, bet ją reikėtų peržiūrėti, juolab, kad apie kalbama ir visoje ES.

„Tai, kad ekologinės produkcijos supirkimo mastai pas mus kai kuriuose segmentuose sumažėjo iki 40 proc., tai didelis klausimas ir tą reikia taip pat matyti. Nekalbu, kad norim atsisakyti ambicijos, bet apie ambicijos peržiūrėjimą kalba pati Europa. Spalio mėnesio Taryboje kelsime šį klausimą“, – apie ES žemės ūkio ministrų tarybos planus kalbėjo ministras.

Bioversija 2024 04 15 m7

„Vartotojas neparodė ištikimybės savo įsitikinimams dėl ekologinės produkcijos, čia yra daug lemiančių veiksnių. Ne tik apie skatinimą, bet ir ką daryti su vartojimu. Sprendimų ieškome, ieškosime ir, manau, kas priklauso nuo mūsų, maksimaliai pakeisime palankumo link, bet yra dalykų, kurių negalime pakeisti. Jei neatsistatys vartojimas, nežinau, kaip mums seksis su iššūkiais tvarkytis“, – teigė K. Navickas.  

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Mindaugas Petkevičius priminė, kad ekologinių ūkių mažėjo apie 12 proc. Anot jo, jų Asociacijos ir ŽŪM pateikiami skaičiai skiriasi, nes ministerija remiasi deklaravimo rezultatais ir teigia, kad yra 6 proc. mažėjimas. Vis dėlto LEŪA mano, kad reikėtų skaičiuoti ir tuos, kurie ūkininkavo ekologiškai, tačiau išmokų neprašė. Remdamiesi „Ekoagros“ informacija,  jie teigia, kad yra tarp 10 ir 18 tūkst. ha ūkininkų, kurie išmokų neprašydavo.

Jis taip pat sutiko, kad Lietuva neturėtų atsisakyti ekologinio ūkio plėtros ambicijų, tačiau tam reikėtų lankstesnės paramos sistemos. O kol kas esama aplinka sąlygoja tik ūkių traukimąsi – apie grįžimą prie įprastinio ūkininkavimo praneša ir viena iš ekologinio ūkininkavimo lyderių Europoje „AUGA group“.

Tiek M. Petkevičius, tiek buvęs LEŪA vadovas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad dėl sudėtingų sąlygų traukiasi ir ekologinė gyvulininkystė.

„Dabar taisyklėse tokie punktai, kad ekologinis ūkis gyvulininkystėje, jei eina į programą, turi būti 100 proc. ūkyje laikomi visi gyvuliai sertifikuoti. Bet jei eini su ekologinėmis pieninėmis karvėmis ir turi dešimt vištų, kurios nesertifikuotos, o registruotos, tai tu netinkamas paramai“, – apie problemas kalbėjo S. Daniulis. 

Posėdžio metu taip pat svarstyta, kad tam tikra prasme ekologinei produkcijai tenka konkuruoti su Nacionalinės kokybės sistemos (NKP) produkcija, pastebėta, kad tokios produkcijos vartojimas yra skatinamas, pasigesta aktyvaus ekologinės produkcijos reklamavimo ir skatinimo ją rinktis.

Vis dėlto Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad žmonės yra linkę rinktis pigiausias kalorijas, tad, galbūt, visa paramos sistema turėtų būti orientuota į tai, kaip tokios produkcijos kainą padaryti patrauklia vartotojui. 

Seimo narys Juozas Baublys siūlė lanksčiau žiūrėti į įsipareigojimų prisiėmimo laikotarpį ir įsitraukiantiems ne pirmą kartą leisti patiems pasirinkti laikotarpį.

„Nemažai ūkininkų, kurie ekologiškai ūkininkauja 10-15 metų,  kyla klausimų, kodėl kaskart reikia prisiimti penkerių metų įsipareigojimą. Jei ūkis daug metų ekologiškas, tai leisti jam pasirinkti dar metus ar dvejus pratęsti ir tiek, kiek gali jis, tiek ir ūkininkauja. O bijo prisiimti įsipareigojimus ar dėl amžiaus ar dėl dar ko, tai dėl to jis pasitraukia“, – kalbėjo J. Baublys, svarstydamas, kad galbūt tai padėtų bent prilėtinti ekologinių ūkių traukimąsi. 

Ne kartą minėta, kad parama ekologiniams ūkiams yra ir nepatraukli, ir per menka. Vis dėlto žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, Lietuvoje ekologinių ūkių finansavimas yra didesnis nei, pavyzdžiui, Estijoje, o pastarojoje šalyje ekologinio ūkininkavimo plotai yra didesni. 

„Jei žiūrim į Estiją, už javus ten du kartus mažesnė išmoka nei pas mus, už daugiametes pievas – aštuonis kartus mažesnė išmoka, daržovės ir vaisiai – panašiai, kaip ir pas mus. Bet kai žiūrime į skaičius ir procentus, Estijoje yra 23 proc. ploto (ekologinio ūkininkavimo – BNS), o Lietuvoje iki šiol buvo 8,9 proc. ploto“, – sakė viceministras.

„Lietuva skiria 9,4 proc. nuo strateginio plano biudžeto – turim virš 4 mlrd. eurų, tai per penkerius metus skiriama 300 mln. eurų, estai skiria tris kartus mažiau – 3,9 proc., Austrija – lyderė ekologinių ūkių Europoje – beveik 26 proc. ekologinio ploto, o nuo strateginio plano skiria 0,2 procento. Mes tikrai negalime pasakyti, kad skiriame per mažai dėmesio“, – kalbėjo E. Giedraitis, primindamas, kad jau atsisakoma ribojimų, tačiau kai kurios nuostatos yra reglamentinės ir jų keisti negalima.

V. Pranckiečio teigimu, faktas išlieku faktu – ekologinis ūkis traukiasi, tad reikia ne ieškoti pasiteisinimų, o priežasčių ir sprendimų.

Šaltinis: BNS, manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos