Rokiškis / Vilnius. Racionalių ir veikiančių sprendimų melioracijai kaip nebuvo, taip ir nėra, finansavimas skurdus, o bendra melioracijos statinių būklė tik blogėja – tokios mintys skambėjo išvažiuojamajame parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Rokiškio r. savivaldybėje susirinkę, o dalis – prisijungę nuotoliniu būdu, tiek parlamentarai, tiek savivaldos, žemdirbių atstovai svarstė, ko reikia, kad melioracijos klausimai pagaliau būtų pradėti spręsti. Būtent šiai temai ir buvo skirtas išvažiuojamasis posėdis.

Rokiškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė, pasakodama apie melioracijos statinių būklę ir gaunamą finansavimą skaičiavo, kad iš viso Rokiškio rajone yra 1 752 km melioracijos griovių, kasmet valstybės lėšomis rekonstruojama apie 50 km, tad su tokiu finansavimu visus sutvarkyti užtruktų apie 35 metus. Net jei lėšų pavyktų pritraukti daugiau, kaip tai buvo šiemet, vis tiek prireiktų 14 metų, kol „prisiliestume prie kiekvieno griovio“.

„Mes nelabai besuprantame prasmės - į kur mes einame? Prieš ūkininką nepatogu. Nes dirbame daug – ne visi rajonai rengia vandentvarkos projektus – o galiausiai visa tai atiduodame gamtai. Gamtoje tuščios vietos nebūna. Ir dabar – tie 2 mln. eurų, jei nebus priežiūros, nebus strategijos - vėl mes grįšime į gamtą“, - apie būtinybę nuolat rūpintis melioracijos statiniais ir turėti aiškią kryptį kalbėjo J. Jasiūnienė.

Pasigenda aiškios politikos krypties

Daugelis kalbėjusiųjų priminė, kad jau ilgus metus laukiama vis niekaip nepasirodančio Melioracijos įstatymo. „Gal jo priėmimas atneš šiek tiek daugiau aiškumo? Reikia peržiūrėti eilę įstatymų, kurie yra niekiniai, beveik nevykdomi“, - vardijo Kupiškio r. savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Bimbiris.

Jis kėlė ir melioracijos specialistų trūkumo klausimą, dalydamasis savo ilgamete patirtimi šioje srityje bei pasakodamas, kaip savivaldybė tris metus ieško melioracijos specialisto, tačiau niekaip neranda reikiamos kvalifikacijos žmogaus.

Jis priminė ir sureguliuotų upelių klausimą, kai į tą patį vieni žiūri kaip į melioracijos griovį, kiti - kaip į upelį. Taip pat išreiškė skeptišką požiūrį į upelių renatūralizacijos ar, jo žodžiais tariant, „kreivinimo“ arba „melioracijos griovių gadinimo“ procesą.

„Jei mes jų netvarkysime, atitinkamai ūkininkų plotai, ypač kur prieina dideli, laikui bėgant bus drėgni ir bus problemų kaip juos prižiūrėti. Be šienavimo, medžių kirtimo, žiočių tvarkymo neegzistuos tos sistemos normaliai“ , - kalbėjo R. Bimbiris.

„Ilgalaikis valstybės melioracijos politikos nebuvimas, skurdus finansavimas, neaiškus melioracijos inžinierinių statinių valdymas atvedė mūsų melioraciją į katastrofišką situaciją. Su kiekvienais metai ji tik blogėja“, - taškus dėliojo Kupiškio r. savivaldybės administracijos atstovas.

Tiek kalbėję žemdirbių atstovai, tiek parlamentarai Jonas Gudauskas ir Kęstutis Mažeika pasigedo ryžtingų ir konkrečių Žemės ūkio ministerijos spendimų bei rezultatų, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis tikino, kad Melioracijos įstatymas yra rengiamas.

Žemdirbių laukai – pelkėms ar derliui?

Kad situacija melioracijoje tik blogėja, tikino ir Kupiškio rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zigmas Aleksandravičius, teigdamas, kad, jo nuomone, ir pačiai Žemės ūkio ministerijai stinga kompetentingų melioracijos specialistų, kad vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, o ne gamybai. Anot jo, savo laiku į melioracijos sistemą suinvestuotos ES lėšos taip pat nuėjo perniek, nes viskas vėl užaugo.

„Šiandien mums reikia apsispręsti, ar po truputėlį užleidžiame natūraliai gamtai - užpelkėti, užmirkti, ar mes dar bandome kažką Lietuvoje gaminti, nes šiandien tie, kurie tuose laukuose gaminame, esame pamiršti“, - sakė Z. Aleksandravičius.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad, matyt, kone 60 proc. Lietuvos būtų pelkėta ir prie to nereiktų vėl grįžti, tačiau ragino neteisti tik dirbančių dabar. „Nebuvo daroma per trisdešimt metų - prisiimkime visi tą atsakomybę. Kad visos valdžios nepadarė tiek, kokie buvo keliami lūkesčiai“, - kalbėjo V. Pranckietis, kuris ragino ieškoti kompromisinio sprendimo dėl Melioracijos įstatymo ir dėl jo kvietė išgirsti patarimus iš įvairių pusių.

Tai, kad ir aplinkosaugininkai mato melioracijos sistemos išlaikymo būtinybę gamybai, tikino Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Aldona Margerienė.

„Mes, aplinkosauga, tikrai nesiekiame Lietuvos grąžinti į pelkes, bet pasisakome už darną tarp ūkinės veiklos ir gamtos. (...) atkreipiamas dėmesys, kad visos aplinkosauginės priemonės turi užtikrinti normalų funkcionavimą melioracinių sistemų“, - kalbėjo A. Margerienė, kviesdama diskutuoti.

Diskusijoms vis sukantis apie finansavimą, žemė ūkio viceministras teigė, kad fondo idėja vargu ar išvys dienos šviesą, nes dėl privačių iniciatyvų „būkime realistais“, o valstybinio fondo, jo teigimu, tikrai nebebus, pagal naujus biudžeto sandoros principus tai nenumatoma.

Pasak D. Dudučio, specialiosios programos taip pat turėtų stipriai transformuotis: tai būtų ne tikslinio finansavimo lėšos, o finansuojama iš bendro valstybės biudžeto, pagal tai, kiek sektorius generuoja pridėtinės vertės arba kiek prarastų. Čia jis įžvelgė ir grėsmių, ir galimybių: įrodyti, kiek sektorius generuoja, arba pateikti praradimų pavyzdžius galima, tačiau tą patį darys ir kiti sektoriai. Tad galiausiai tai atsidurs Seimo rankose skirstant valstybės biudžetą.

Parlamentinio komiteto nariai po posėdžio Rokiškio r. savivaldybėje dar susitiko su Rokiškio ir Kupiškio krašto žemdirbiais.

MŪ inf.