Vilnius. Besibaigiantys metai buvo ne tik pandemijos, bet ir rinkimų metai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis sako naujosios valdžios tiesiog prašantis dialogo.

Paskutiniame besibaigiančių metų nuotoliniame posėdyje P. Puskunigis LŽŪBA prezidiumo nariams priminė, kad pasikeitus tiek Seimui, tiek Vyriausybei, žemdirbių asociacijos jau bandė situaciją žemės ūkyje nušviesti parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariams.

Anot P. Puskunigio, naujojo komiteto sudėtis „teikia vilties, tačiau kaip būsime išgirsti, bus matyti“. „Visų pirma, buvo prašymas ir aš nuolat prie progos prašau – dialogo. Jei su mumis kalbėsis valdžia, jei kalbėsis Ministerija, Kaimo reikalų komitetas, kažką galėsime įrodyti, būti išgirsti ir pamatyti“, - pabrėžė LŽŪBA prezidentas, pripažindamas, kad buvo laikas, kai tas dialogas anoje kadencijoje kartais sunkiai mezgėsi, o Aplinkos ministerijoje apskritai buvo negirdimi.

Prezidiumo nariams jis priminė apie LŽŪBA veiklą Lietuvos žemės ūkio tarybos sudėtyje. Ši skėtinė organizacija šiuo metu vienija iki 85 proc. žemdirbių, atstovauja 10 žemdirbiškų organizacijų. Kaip tikrai sėkmingą jis minėjo vasarį LŽŪT organizuotą akciją Briuselyje, kuomet atvažiavę Lietuvos žemdirbiai Europos Parlamento reikalavo teisingumo – vienodų tiesioginių išmokų visiems ES šalių ūkininkaujantiesiems.

Trumpai apžvelgdamas situaciją žemės ūkyje P. Puskunigis kalbėjo ir apie tuštėjančius kaimus, darbo jėgos trūkumą. „Eilę metų kalbame, kad kaime trūksta darbuotojų - nyksta kaimas. Vis dėlto įkyriai ir pastoviai dėstome, kad kur bendrovės - ten ir gyvybingumas didesnis, ir jaunimo ateina, ir pažanga, ir nauja technika, ir technologijos“, - apie stipraus agroverslo pridėtinę naudą kalbėjo P. Puskunigis.

Jis priminė, kad gyvulininkystės sektoriui gyvenant pagal besibaigiančią 2014-2020 Kaimo plėtros programą ir ateinant laikui atsinaujinti, iškyla ir staigių, naujų galvosūkių. „Paskutiniai aplinkosauginiai reikalavimai, paskutinė dviejų ministrų išmesta bomba... Reikėjo tai jau perleisti spręsti naujiems“, - apie pakeistus mėšlo tvarkymo reikalavimus kalbėjo LŽŪBA prezidentas.

Netrūksta žemės ūkio bendrovėms pastaruoju metu ir kitų iššūkių – nors ilgai žadėta, bet vis dar neišspręstos problemos dėl vandens sunaudojimo ir gyventojų aprūpinimo, kur gręžinių nėra perėmusios savivaldybės. Nors įvairiais politiniais lygiais buvo žadėta palaukti konkrečių sprendimų ir tik tuomet imtis veiksmų, tačiau, anot bendrovių atstovų, tikrinimai ir toliau vyksta, išrašomos didžiulės baudos. Ir tai liečia ne tik žemės ūkio bendroves, bet ir ūkininkus, kai kur – bendruomenes.

„Vienas kelias – eiti į teismus. Teismai baudas mažina, vieni daugiau, kiti mažiau“, - antrino ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, teigdamas, kad tai – pirmieji veiksmai, o esama situacija verčia juos galvoti, kaip su šia problema tvarkytis toliau, visiems kartu.

O be viso šito, nuolat virš žemės ūkio bendrovių kabo ir pandemijos keliamos grėsmės. „Prašėme sumažinti patikras, nes esame labai jautrūs pandemijai, atsiradus daugiau sergančiųjų, pakeisti darbuotojus būtų labai sudėtinga. Bet štai - turėjome gaisrininkų patikrinimą, jis tikrai galėjo būti vėliau“, - apie šiandienos iššūkius kalbėjo P. Puskunigis.

Neramina LŽŪBA ir dar nebaigti išspręsti vadinamojo klimato plano klausimai, vis pasigirstančios kalbos apie dyzelino lengvatų naikinimą. Tad, panašu, iššūkių nestigs ir kitąmet.

„Aišku, viltingai nuteikia Vyriausybės vadovės pasisakymai apie pridėtinę vertę ir jos didinimą žemės ūkyje. Bet visa tai dar ateityje. Kol kas ir ministras savo tikrosios pozicijos neparodo, bet manykime, kad vis tik šimtmečiais suformuotos žemdirbystės tradicijos turėtų išsilaikyti. Bent jau viltis tokia yra“, - kalbėjo LŽŪBA vadovas.

Praėjusios savaitės penktadienį vykusiame posėdyje taip pat aptarti ir su taksonomijos reglamentu susiję klausimai, diskutuota apie sertifikuotos sėklos įsigijimo rėmimą, pristatyta pienininkystės ūkių tvarumo vertinimo metodika.

MŪ inf.