Vilnius. Žemės ūkio ministerijai po Konstitucinio Teismo sprendimo tenka grįžti prie vadinamojo Pieno įstatymo. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) sako, kad, žvelgiant iš pieno gamintojų pozicijų, jis yra nelogiškas ir tokiam projektui nepritaria.

Ketvirtadienį nuotoliniame LŽŪBA prezidiumo posėdyje rengiamą Pieno supirkimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą pristatęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis teigė, kad po keleto darbo grupės posėdžių lyg ir pavyko pasiekti konsensusą. Pagal projekte numatomą bazinės kainos ir priedo reglamentavimą, priedas negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. bazinės kainos.

Jis priminė, kad buvo įvairių pasiūlymų ir priedas svyravo nuo 40 iki 15 proc. „Kaip atrodys įstatymas ir kokia bus formuluotė, priklausys nuo Seimo narių aktyvumo ir iniciatyvų“, - akcentavo K. Anužis.

LŽŪBA prezidento Petro Puskunigio teigimu, toks reguliavimas būtų ydingas. „Ar dar yra galimybė padiskutuoti dėl procentų, ar jau taškas padėtas? Daugelis pažangių ūkių ruošiasi modernizacijai, renovacijai. Šių ūkių pieno kokybė, gyvulių gerovė, darbo sąlygos - eilė klausimų turi spręstis. Tai stipriai atsilieptų ir ekologinių ūkių likimui. Ekologiniam ūkiui neužteks 20 proc. priedo. Susikerta visi tokie dalykai... (...) Jei yra normalūs tikri prekiniai ūkiai, tas 20 proc. čia viską sužlugdys“, - kalbėjo P. Puskunigis.

Pasak K. Anužio, projekte numatoma naikinti dabar numatytas 10 grupelių pagal pieno kiekius ir skirstymas būtų pagal pieno pristatymo būdą: pienas superkamas punkte, paimamas tiesiai iš ūkio arba pienas atvežamas tiesiai į perdirbimo įmonę. Kiekvienam iš tų trijų būtų dar galimos ir trys kainų kategorijos: paprastas, ekologiškas ir nacionalinės kokybės pienas.

„Siūlomas modelis, kad už papildomas išlaidas dėl ekologijos būtų ir papildomai atseikėta“, - sakė K. Anužis.

Prieš įstatymą buvo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, kad ir Pieno taryba yra pasisakiusi, jog šito įstatymo nereikia priimti. Jis čia įžvelgė ir galimai su rinkimais susijusį politikavimą. „Ir Konkurencijos taryba nepritaria, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria. Tai turbūt, kad kompromiso čia nėra. Turbūt mes pirmieji šiuo atveju turėsime kreiptis į Konstitucinį teismą ar Konkurencijos tarybą, nes čia yra brutalus ir aiškus kišimasis į rinką, nustatant tuos 20 ar net 15 proc.“, - kalbėjo J. Sviderskis, primindamas, kad jie niekada nebuvo prieš smulkų ir vidutinį ūkį.

Tuo tarpu LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas priminė, kad nuo pat pradžių buvo prašoma į įstatymą įtraukti ir nesąžiningų prekybos veiksmų direktyvos nuostatas. O „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius kalbėjo, kad padėtis kelia daug neaiškumo ir prognozavo, jog po tokio įstatymo priėmimo gali kristi pieno gamyba.

„Papildomų pinigų neatsiras – juos tiesiog nuiminės ir stresas bus ant didžiųjų, nors niekas iš jų nėra prieš mažuosius. Filosofinė problema – dažnai gaunasi „arba-arba“, o ne „ir-ir“, dėl resursų trūkumo. Aš pats deruosi su pieno gamintojais ir tas kainų skirtumas dažniausiai yra objektyvus. Lietuvai reikia kelti mažuosius gamintojus, bet kieno sąskaita?.. (...) Aš prieš tokią situaciją, jei kažkas gauna 25 centus, o kažkas 12 – taip tikrai neturi būti, bet kai privedama prie visai panašių kainų, tada efektas bus neigiamas. Pieno gamyba turėtų kristi“, - sakė A. Pranckevičius.

Daugelis diskutavusių priekaištavo, kad nei į įstatymo rengimą, nei į patį reglamentavimą neįtraukiama trečioji šalis – prekybininkai.
ŽŪM atstovas tikino, kad būtų idealu, jei būtų įtrauktos visos pusės, tačiau jau bandant susitarti gamintojams ir perdirbėjams kyla sunkumų, tad įsitraukus prekybininkams, tikėtina, viskas apskritai sustotų.

„Lygiagrečiai keliauja nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas ir direktyvos įgyvendinimas, kur bus ta problema sprendžiama, kad prekybininkai neturėtų didelės erdvės manipuliacijoms. (...) Apie kompromisų suradimą - nėra lengva juos surasti, nuomonės kardinaliai skiriasi, bet kad sektorius būtų gyvybingas, kad tie mažesni ūkiai irgi turėtų vietos po saule, siūlomas tas įstatymas“, - LŽŪBA prezidiumo nariams kalbėjo K. Anužis.

Vis dėlto LŽŪBA pozicija išliko vienareikšmiška – tokiam projektui pritarti negalima. „Palikti ir nepriiminėti to įstatymo. Kad būtų pakenkta sektoriui? Jei kitos šalys skelbiasi, kad investuos, didins, modernizuos pieno gamybą, tai mes turėtume sužlugdyti šito įstatymo priėmimu“, - sakė P. Puskunigis, jam antrino ir J. Sviderskis, teigdamas, kad toks, koks įstatymas yra dabar - nereikalingas. Tam turėtų būti sujungtos visos šalys.

Panašu, kad Pieno supirkimo įstatymas ir toliau kaitins aistras, šiuo metu projektas išsiųstas Seimo ir Vyriausybės nariams, tad įsitraukus politikams diskusijos tęsis toliau.

LŽŪBA prezidiumo posėdyje taip pat aptarta ir parama pandemijos paveiktam žemės ūkiui, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo derinimo eiga, pristatyta Žemės ūkio ministerijos pozicija dėl biologinės įvairovės ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijų, priminta ir geriamojo vandens tiekimo kai kurioms kaimo gyvenvietėms problema.

MŪ inf.